Įvairiomis spalvomis žėrintis vienas Afrikos atogrąžų miškų vaisius buvo pripažintas spalvingiausia mokslui žinoma biologinės įvairovės rūšimi, rašo dailymail.co.uk.

Maži, apvalūs, mėlynos metalo spalvos „karoliukai“ bręsta ant 45 cm aukščio augalo Pollia condensata galvutės. Šie augalai paplitę nuo Etiopijos iki Angolos bei Mozambiko, kur jie naudojami dekoravimui.

Kiekviena rutuliukų ląstelė atspindi skirtingą spalvą, kurios suteikia jiems „puantilistišką išvaizdą“ (puantilizmas – impresionizmo tapytojų naudojama technika, kai grynų, nemaišytų spalvų taškeliais perteikiamas bendras vaizdas).

Tyrimas moderniausiais mikroskopais parodė, kad mirguliuojanti jų odelė – tai reiškia, kad ji keičia spalvą priklausomai nuo kampo, kuriuo į ją žiūrima, – neturi mėlyno pigmento.

Ryškią jų spalvą sukelia šviesos sąveika su miniatiūrinių celiuliozės vijų, kurios vaisiaus odelės ląstelių sienelėse gula spiralių sluoksniais, skaidulomis.

Vaisiaus luobelė per mikroskopą

Kiekvienoje ląstelėje atstumai tarp šių sluoksnių skiriasi – tai keičia iš kiekvieno taško atspindimą spalvą ir suteikia nuostabų taškuotą vaizdą bei švytėjimą.

Fizikė, mokslų daktarė Silvia Vignolini ir jos kolegos sakė, kad kiekvienoje vaisiaus ląstelėje šviesa atsispindi arba dešine, arba kaire kryptimi – tai labai neįprasta vieno ir to paties audinio savybė.

Mokslininkai, savo rezultatus paskelbę žurnale „Proceedings of the National Academy of Sciences“, mano, kad šio vaisiaus spalvingumas skirtas sėklų nešiotojams suklaidinti: prisivilioti juos artyn, už tai nepasiūlant jokio maistinio atlygio.

Be to, jis gali pritraukti ir paukščius bei gyvūnus, kurie puošia savo lizdus ar poravimosi vietą, kad prisiviliotų partnerį.

S. Vignolini iš Kembridžo universiteto teigė, kad struktūrinė spalva gamtoje yra neįtikėtinai plačiai paplitusi. Ji labiausiai būdinga gyvūnams, kurie naudoja ją signalizavimui, mimikrijai ir poravimuisi.
Tačiau jos vaidmuo augalų karalystėje dar nėra iki galo suprastas ir daugiausia buvo tyrinėjamas pasitelkus tik gėles ir lapus.

„Biologinė komunikacija struktūrinės spalvos priemonėmis jau egzistuoja mažiausiai 500 mln. metų“,- sakė ji.

„Mes pristatome daugiasluoksnių, mirguliuojančių spalvų pavyzdį augaluose, Pollia condensata vaisiuose“.

„Ryškiai mėlynas šio vaisiaus spalvingumas yra intensyvesnis už bet kokią kitą anksčiau aprašytą biologinę medžiagą“.

„Atspindėta spalva kiekvienoje ląstelėje yra skirtinga, nes daugiasluoksniame ląstelių paviršiuje skiriasi sluoksnių storis, suteikdamas vaisiui neįtikėtiną puantilistišką išvizdą“, - teigė S. Vignolini.

Puantilizmas yra impresionistų tapymo technika, naudojant daugybę miniatiūrinių taškelių iš grynų spalvų.

Žvelgiant iš toliau, žmogaus akis sulieja paskirus taškelius į vientisas spalvas.

„Gali būti, kad imituodami šviežio ir valgomo vaisiaus išvaizdą, šie augalai evoliucionavo taip, kad suklaidintų sėklų išnešiotojus, nepasiūlydami jiems jokio maistinio atlygio“, - sakė mokslininkė.
„Tokia strategija leidžia augalui išvengti energijos sąnaudų, reikalingų šviežiam minkštimui sunokinti“.

„Struktūrinė spalva suteikia vaisiui švytinčią ir ryškią spalvą, kuri išlieka net tuomet, kai jis nukrenta nuo augalo. Tai padidina galimybes privilioti gyvūnus ir pasklisti tolyn“.

„Struktūrinės spalvos vaisius gali išplatinti ir paukščiai ar gyvūnai, kurie poravimosi metu puošia savo lizdus ar arenas“, - pridūrė ji.