Ankstyvasis šalpusnis
Kai pavasario saulė šildo žemelę, galveles vieni iš pirmųjų pradeda tiesti ankstyvieji šalpusniai. Šalpusnis - daugiametis augalas, dažniausiai pavasarį sutinkamas ant saulės kaitinamų šlaitų ar lygių plotelių netoli vandens. Šalpusnis kaip vaistinis augalas žinomas nuo senų laikų.
Net senovėje pats Hipokratas vartojo šį augalą. Augalo vaistinė žaliava yra žiedai ir lapai. Jis naudojamas kaip prakaitavimą skatinantis ir atsikosėjimą lengvinantis vaistas, galvos odos niežėjimui, plaukų slinkimui malšinti. Be to, manoma, kad jį tinka vartoti esant šlapimo pūslės uždegimui. Šalpusniai renkami iš švarių vietų žydint.
Paprastoji pušis
Pušis yra visžalis spygliuotis medis, dažnas Lietuvos miškuose. Auga smėlingose ir užmirkusiose augavietėse. Pušis žinoma nuo seno ir yra minima seniausiuose iki mūsų dienų išlikusiuose gydomuosiuose receptuose.
Vaistiniai žaliavai pavasarį skinami pušų pumpurai kartu su spygliais ir be jų. Geriausiai skinti saulėtą, nelietingą dieną vasario ar kovo mėnesį. Pumpurai išdžiovinami.
Jie naudojami kaip antpilai, kurie varo šlapimą. Tai yra atsikosėjimą lengvinantis vaistas sergant lėtinėmis kvėpavimo takų ligomis. 10 g smulkintų pumpurų užpilama dvejomis stiklinėmis verdančio vandens.
Gydymui taip pat naudojami sakai. Juose gausu eterinių aliejų ir dervinių rūgščių. Naudinga kvėpuoti sakų garais užpylus karšu vandeniu ir vaikščioti pušynuose, nes pušys skleidžia specifinius gydomuosius fitoncidus, kurie naikina mikrobus, esančius kvėpavimo takuose.
Karpotasis ir paprastasis beržai
Žiemos ir ankstyvo pavasario mėnesiais pasikarpykite beržo šakelių iš švarios vietos, geriausia kirtavietės. Susiriškite nedideles šluoteles ir padžiaukite gerai vėdinamoje patalpoje. Džiovinkite apie mėnesį laiko.
Po to nubraukite pumpurėlius ant švaraus popieriaus ar medžiagos. Galite paruošti užpilus, nuovirus ir spiritines ištraukas.
Arbata tinka organizmui valyti, galima vartoti kartu su lapais ir vienus pumpurus.
Spiritinė ištrauka pasižymi antiseptinėmis savybėmis. Tačiau šiuo gėrimu piktnaudžiauti negalima. Užpilai galimi naudoti į vandens vonelę sąnarių skausmams palengvinti, galvai skalauti.
Paprastasis ąžuolas
Ąžuolas yra ne tik kaip jėgos simbolis, jis naudojamas ir kaip vaistas. Vaistinė žaliava - paprastojo ąžuolo žievė, kuri renkama ankstyvą pavasarį nuo jaunų medelių ar jaunų šakelių.
Nuoviras pasižymi dažančiomis, sutraukiančiomis bei uždegimus mažinančiomis savybėmis.
Žievės nuoviru taip pat skalaujama burnos ertmė, jei yra žaizdelių, infekcinių ligų. Taip pat jis naudojamas sergant dantų ligomis, pasižymi kaip dantenų kraujavimą mažinantis preparatas, dedamas ir į dantų pastą jautriai burnos gleivinei. Be to, galima gerti apsinuodijus švinu, variu ar net grybais, sergant kepenų ar blužnies ligomis.
Didžioji dilgėlė
Visiems puikiai pažįstamas augalas, kuris sukelia nemalonius prisiminimus. Augalas paplitęs kur derlinga žemė, gali sudaryti sąžalynus. Nors ir nemalonu „paglostyti“ dilgėles, bet šis augalas turi ir naudingų savybių. Dilgėlė naudojama kaip kraujavimą mažinantis, opas ir žaizdas gydantis vaistas. Renkama pavasarį, išdžiūvę lapai yra tamsiai žali, savotiško kvapo.
Du valgomieji šaukštai užpilami stikline verdančio vandens. Gerti po pusę stiklinės prieš valgį 3-4 kartus per dieną.
Susmulkintas dilgėles sudedame į puodą, užpilame aliejumi ir truputį pakaitiname. Po to supilame į indą ir sandariai uždarome. Paliekame šiltoje, bet tamsioje vietoje, kartkartėmis supurtydami. Po 10 dienų nukošiame. Dilgėlių aliejumi galima tepti skaudamus sąnarius, taip pat galvos odą įmasažuoti nuo pleiskanų ir niežulio.
Paprastoji kiaulpienė
Kiaulpienė daugumai žinoma kaip piktžolė. Bet paplitusi žolė yra naudinga žmogaus organizmui. Tradicinėje medicinoje kiaulpienė buvo naudojama kepenų ligoms gydyti.
Vaistiniai žaliavai renkamos šaknys, kurios gerai nuvalytos išdžiovinamos, tinka vartoti 5 metus.
Kiaulpienė skatina druskų ir vandens išsiskyrimą per inkstus, todėl gali būti vartojama kaip papildoma priemonė esant padidėjusiam kraujospūdžiui, tinimams.
Kiaulpienė skatina skrandžio veiklą, tulžies išsiskyrimą, gerina apetitą, gydomi uždegimai.
Susmulkinta žaliava 10 g (vienas valgomasis šaukštas) užpilamas verdančio vandens stikline, naudojamas 3-4 karus per dieną po trečdalį stiklinės po valgio.
Didžioji varnalėša
Augalas dar žinomas kaip lakyšius. Tai - aukštas iki 150 cm aukščio augalas.
Pavasarį kasamos jų liemeninės šaknys. Tai daroma pirmaisiais ar antraisiais augimo metais.
Šaknys nuplaunamos, supjaustomos į 10-15 cm gabalėlius ir džiovinamos. Išdžiuvusios pilkšvai rudos, silpno kvapo, salstelėjusio skonio.
Šaknų užpilas vartojamas kaip šlapimą, prakaitą, tulžį varantis vaistas. Tinka uždegimams gydyti. Nuovirui reikės 10 g smulkintų šaknų, kurios užpilamos stikline verdančio vandens.
Varnalėšos preparatai padeda nuo egzemos, odos niežulio. Lietuvių liaudies medicinoje varnalėša buvo naudojama gydyti reumatą, cukrinį diabetą, inkstų akmenligę.
Parastasis šaltekšnis
Paprastasis šaltekšnis yra daugiametis krūmas, kartais medis, užauga iki 4 metrų aukščio.
Lietuvoje dažnas, auga ežerų, upių pakrantėse, šlapiose, drėgnose, pelkėtose vietose.
Vaistiniai žaliavai žievė lupama pavasarį, kai lengvai atšoka nuo medienos, ir dar nesusprogus lapams.
Džiovinama greitai, kad vidinė žievės pusė nepajuoduotų. Tinka vartoti tik po metų, nes šviežioje žievėje yra vėmimą sukeliančių medžiagų. Po metų naudojama, kaip vidurius laisvinantis užpilas, tulžies veiklą skatinantis vaistas.
Paprastasis putinas
Putinas - nedidelio aukščio krūmas, augantis miške. Išsiskiria šviesiai rusva žieve. Medicinos tikslais vartojama pavasarį paruošta augalo žievė. Nuovirai pasižymi kraujavimą mažinančiomis, sutraukiančiomis savybėmis, didina skrandžio sulčių rūgštingumą, stimuliuoja virškinimo organų sekrecinę funkciją. Žievė vartojama ir kaip raminanti, karščiavimą mažinanti medžiaga, pasižymi ir antiseptinėmis savybėmis.
Putino žievės nuoviras ar spiritinis ekstraktas (1 : 10) vartojamas kraujavimui iš
gimdos stabdyti, sergant gausiomis menstruacijomis. Nuoviru skalaujama burna, kai yra gleivinės uždegimas.
Tamsioji plautė
Pavasarį miškuose galima išvysti augalų, kurių žiedai – rožinės spalvos. Vėliau jie pasidaro raudonai violetiniai; pasitaiko ir baltos spalvos žiedų. Tai - tamsiosios plautės. Vaistams vartojama antžeminė augalo dalis, renkama žydint. Liaudies medicinoje tamsioji plautė vartojama plaučių, kraujo ligoms gydyti. 1 šaukštą džiovintos žolės užpilti stikline verdančio vandens, atvėsinti, išgerti prieš valgant.
Bruknė
Lapų užpilas vartojamas sergant akmenlige, šlapimo pūslės uždegimu, gydo reumatą, podagrą, pasižymi priešuždegiminiu poveikiu. 1 šaukštelį lapų užplikyti 1 stikline verdančio vandens, ataušusią arbatą išgerti per dieną. Tai puiki priemonė, reguliuojanti vidurių veiklą.
Paprastasis lazdynas
Vaistams naudojama žievė, lapai ir riešutų branduoliai, kurie labai pagerina krūtimi maitinančių motinų pieno išsiskyrimą, tirpdo akmenis inkstuose, stabdo dujų kaupimąsi žarnyne. Žievės nuoviras puikus vaistas gydant išsiplėtusias venas, tromboflebitą. Lapų nuoviru gydomas plaukų slinkimas, prostatos hipertrofija. 1 valgomąjį šaukštą lapų ar žievės užplikyti karštu vandeniu (1 stikline) ir pakaitinti, kol užvirs.
Paprastasis kaštonas
Kaštono preparatai gerai veikia kraujagysles, jais gydomas hemorojus.
Paprastasis kaštonas lėtina kraujo krešumą, gydo uždegimus, mažina kraujagyslių pralaidumą. Iš kaštono vaisių ar žievės gaminama spiritinė ištrauka (10 dalių degtinės ir viena dalis žaliavos). Gerti prieš valgį po 25 lašus. Įtrynimams skirtai ištraukai gaminti galima imti didesnį žaliavos kiekį.
Šilinis viržis
Puiki žolelė, nuo seno plačiai naudota liaudies medicinoje. Nuoviro vonioje buvo maudomi neramūs kūdikiai, arbata tinka persišaldžius, sloguojant. Viržio arbata padeda sergant reumatu, artritu, tinka kvėpavimo takų ligoms gydyti.
Drebulė
Vaistams naudojami pumpurai, lapai, žievė. Augalas kaupia salicilo rūgštį, todėl mažina karščiavimą. Pumpurų arbatą rekomenduojama gerti persišaldžius, karščiuojant, sergant reumatu. Lapų, žievės nuoviru plaunamos nudegusios, egzemos pažeistos kūno vietos. Iš drebulės pumpurų ir aliejaus galima pasidaryti tepalo odos ligoms gydyti. Karščiavimui mažinti 1 šaukštą pumpurų užpilti stikline vandens, pavirti. Gerti po 1 šaukštą 4–5 kartus per dieną.
Paprastasis varputis
Tai - daržo piktžolė, tačiau ypač geras vaistas gydant inkstų ir tulžies pūslės akmenligę. Šaknų ir lapų nuoviras varo prakaitą, padeda sergant viršutinių kvėpavimo takų uždegimu. 1 šaukštą smulkintos žaliavos užplikinti stikline verdančio vandens, dar pavirinti, atvėsinti. Gerti po pusę stiklinės 3 kartus per dieną. Dar veiksmingiau veikia šviežios augalo sultys.
Alksnis
Žmogaus poreikiams vartojama žievė, žirginiai, lapai ir šaknys. Žievė lupama pavasarį, žirginiai skinami rudenį ir žiemą, lapai - visiškai suaugę, sveiki. Šaknys iškasamos rudenį. Visa žaliava džiovinama nuo saulės ir lietaus apsaugotoje, gerai vėdinamoje patalpoje. Vaistams tinka ne senesni kaip 3 metų žirginiai.
Žievės nuoviras arba užpilas geriamas esant virškinamojo trakto uždegimui, viduriuojant, kraujuojant. Sausų šaknų milteliai vartojami sergant piktybiniais augliais. Žalių ir sunokusių žirginių nuoviro geriama sergant enteritu, kolitu, dizenterija.
Blindė
Blindė – daugiametis krūmas ar medis. Žievė pilkai žalia, lygi, apatinėje liemens dalyje suaižėjusi. Pumpurus dengia tik vienas žvynelis. Blindės žiedus vadiname „kačiukais“. Blindė dažna miškuose, kirtimuose, jaunuolynuose, paupiuose, drėgnokose pievose. Kartais auginama prie sodybų.
Kenčiantieji nuo širdies ir kraujagyslių ligų turėtų vieną kartą per dieną išgerti stiklinę arbatos su „kačiukais“. Liaudies medicinoje dažniausiai naudojama blindės žievė, lupama pavasarį, kai lengvai atšoka nuo medienos. Džiovinama pavėsyje. Žaliava laikoma išdžiūvusia, kai lenkiama traškiai lūžta. Iš 1 kg šviežios žievės gaunama 550 g sausos. Tinka vartoti iki 4 metų.
Žievėje yra 16 - 21 proc. rauginių medžiagų, iki 4 proc. salicilo rūgšties, glikozido salicilo, cukraus, flavonoidų, mineralinių ir kt. medžiagų. Blindės žievės nuoviro vartojama sergant šlapimo takų uždegimu, reumatu, žarnų kataru su viduriavimu. Žievė įeina į prakaitą varančių arbatų sudėtį, jos ekstraktu skalaujama burna kraujuojant dantenoms ar sergant stomatitu.
Pražangialapė blužnutė
Auga šlapiuose miškuose, vandens telkinių pakrančių krūmuose. Neretas augalas. Mėgsta ūksmingas, šaltiniuotas vietas, aukštis 5-15 cm.
Šakniastiebiuose ir lapuose gausu rauginių medžiagų. Vaistiniai žaliavai vartojama antžeminė dalis, nupjauta augalams žydint. Liaudies medicinoje blužnutės lapai seniau buvo vartojami sutrikus blužniai.