Kasdien - per 100 paukščių
LMNŠC Gamtinio ir ekologinio ugdymo skyriaus metodininkė Ingrida Meškinytė teigė, kad dažniausiai lesykloje lankėsi didžiosios zylės, mėlynosios zylės, paprastosios pilkosios zylės, bukučiai, keletą kartų buvo atskridęs didysis margasis genys, juodosios zylės, žaliukės.
„Paukščiai lankydavosi kiekvieną dieną, nebent kai nebūdavo sniego ir oro sąlygos geros, sniego danga nutirpusi. Tada jie sugebėdavo susirasti maisto patys. Šiemet neturėjome labai šaltos žiemos, dėl to ir paukščių įvairovė nebuvo tokia didelė“, - aiškino pašnekovė.
Kiek iš viso paukščių apsilankė lesykloje, sunku pasakyti, tačiau kasdien jų galėjai suskaičiuoti ir iki šimto, tačiau neretai atskrisdavo vis tie patys paukšteliai.
„Niekada nesekdavau reguliariai, neskaičiavau, tačiau kadangi lesykla yra prie lango, per dieną esu suskaičiavusi daugiau nei šimtą paukščių, bet jie kartodavosi. Taip teigiu, nes rudenį toje pačioje teritorijoje, kur stovi dabar lesykla, aš žiedavau paukščius, todėl matydavau, kad atskrenda tos pačios zylės, kurios buvo sužieduotos rudenį“, - dėstė I. Meškinytė.
Genys užsuko tik iš smalsumo
Zylės lesykloje lankydavosi bene dažniausiai, nes jos čia ir žiemoja, ir peri, čia yra jų buveinės.
„Kadangi mūsų lesykla stovėjo prie lango, prie pat pastato, nebuvo tokių paukščių rūšių, kurios labiau mėgsta atviras vietas. Pavyzdžiui, sniegenos šioje lesykloje apsilankė tik vieną kartą, nes buvo blogos oro sąlygos, tačiau nemačiau, kad jos lestų. Jos atskrido ir labai greitai išskrido“, - pasakojo moteris.
LMNŠC toje pačioje teritorijoje yra įrengęs ir dar vieną lesyklą, kurios gyvenimas nestebimas kamerų. Kaip teigė I. Meškinytė, toje lesykloje lankosi kiek kiti paukšteliai, nes ten ramiau, nėra trikdymo. „Toje lesykloje sniegenos lankydavosi“, - pastebėjo pašnekovė.
GRYNAS.lt lesykloje kartą buvo užfiksuotas ir didysis margasis genys. Kodėl tik kartą? I. Meškinytė aiškino, kad genys į lesyklą užsuko tik iš smalsumo.
„Didysis margasis genys tikrai nelesa saulėgrąžų. Man atrodo, kad jis atskrido tik dėl smalsumo, - juokėsi pašnekovė. - Zylutės gali maitintis toje pačioje lesykloje, bet, pavyzdžiui, jeigu mes imame mėlynąją ir didžiąją zylę, pastebėjau, kad jeigu lesykloje yra mėlynoji zylė, nors ir maža, bet pakankamai agresyvi ji, todėl jeigu atskridavo didžioji zylė, kažkuri iš jų greitai išskrisdavo“.
Iš viso paukščiai per pusketvirto mėnesio sulesė per 30 kg saulėgrąžų.
Džiaugiasi, kad susidomėjo ir mokyklos
I. Meškinytė atskleidė, kad per visą projekto transliaciją ją stebino paukščių geras apetitas, o iššūkiu tapo paukščių persiviliojimas iš vienos lesyklos į kitą.
„Labiausiai įsiminė tai, kad paukščiai labai greitai išlesdavo saulėgrąžas. Taip pat iš pat pradžių buvo labai sudėtinga prisivilioti paukščius į lesyklą, nes buvome pradėjęs lesinti kitoje vietoje, kitoje lesykloje. Visi paukščiai buvo pripratę ten lesti, todėl reikėtų kokių keturių dienų, kad juos perviliočiau į kitą vietą“, - sakė moteris.
Ji labiausiai džiaugėsi, kad vykusi lesyklos transliacija pasitarnavo ir mokykloms, moksleiviams kartais per biologijos pamokas šviečiamaisiais tikslais buvo leidžiama stebėti lesykloje besilankančius paukščius.