S. Paltanavičius davė labai svarbų patarimą

Kovo pradžia - tik pirmosios kalendorinio, bet ne tikrojo pavasario dienos. Jau keletą metų trunkant šiltųjų žiemų ciklui mes atprantame nuo dėsningo pavasario atėjimo - jis gimsta žiemos metu, nepaklusdamas tradiciniam gamtos metų režimui. Atrodo, kad tik paukščiai į šiuos pokyčius nereaguoja taip paprastai kaip žmonės. Štai ir dabar, dar kartą gamtai priminus, kad pavasarį žiemiškų orų sugrįžimas yra visai įprastas dalykas, mes suklusome: o ką daryti su lesyklomis? Kada paukščius baigti lesinti?

To savarankiškai nuspręsti negalime: jeigu paukščius lesinome visą žiemą (nesvarbu, kokia ji buvo), pripratinome juos prie maisto ir kitokio režimo, juos lesinti baikime tik „kartu su jais“. Taigi - kol kas lesyklon reikia pilti nors šiek tiek lesalo, kad paukščiai bet kada, o ypač ištikus blogesniems orams, galėtų sugrįžti ir numalšinti alkį. Kai orai pradės šilti, dar ilgesnė taps diena, paukščiai pasklis po apylinkes ir lesykla nesidomės. Štai tada ramia širdimi galėsite lesyklas nuvalyti ir paslėpti. Iki kito rudens. Kada tai bus?

Būna metų, kai žiema sugrįžta ir paukščiams padaro žalos net balandį. Tuo metu į lesyklas sugrįžta ne tik zylės, bet skrenda ir varnėnai, o jeigu buvo lesinama aikštelėje ant žemės - net vieversiai. Taigi - skubėti neverta.

Ar šis sniegelis tapo išbandymu paukščiams? Ko gero, ne, nes jis beregint ištirps. Tačiau jie ir vėl aktyviai domisi lesyklomis, stvarsto saulėgrąžas. Toks jų buvimas prie mūsų primena dar labai svarbų dalyką: jeigu norime, kad mūsų peržiem globotos zylės, bukučiai perėtų netoliese, dabar iškelkime naujus inkilus. Kol kas paukščiai juose nakvos, tačiau toks prisirišimas jiems padės apsispręsti ir pirmąsias savo šių metų dėtis jie perės kaip tik čia.

Pavasarį nustojus lesinti paukštelius, reikia neužsimiršti ir vėl šį darbą tęsti rudenį. Lesinimas – atsakingas darbas. Paukščiai pripranta prie maitinimo vietos. Jie tada kitur net ir neieško, atšalus atskrenda ten, kur reguliariai padėdavote maisto. Jeigu to lesalo šaltuoju sezonu nebepapildysite, sparnuočiai veltui gaiš brangias valandas, per kurias galėtų kitur kažkur to maisto bandyti susirasti. Todėl jau lapkričio antroje pusėje bandykite vėl dėti po truputėli maisto ir stebėti kas toje lesykloje lankosi.

Paukščiams tinka labai įvairus pašaras. Daugumai jų tinka paprastos sėklos, žaliūkėms galima duoti ir papūgėlių lesalą. Galima pasiūlyti ir gyvulinės kilmės maisto – nesūdytų, termiškai neapdorotų lašinių, kokių galima nusipirkti parduotuvėje, sviesto. Lengviausiai prieinamas lesalas yra saulėgrąžos ir žemės riešutai – kaloringos sėklos, kurios turi daug aliejų savyje. Kiti paukščiai mėgsta ir varškę bei baltą sūrį. Galima duoti ir likučius, trupinius nuo stalo. Svarbu, kad jie nebūtų smarkiai termiškai apdoroti ar sūdyti.

Daugiau apie šios savaitės pavasario orų išdaigas ir jų poveikį gamtai galime paskaityti ČIA.