Lietuvos ornitologų draugijos narys, „Pažinkime paukščius drauge“ edukatorius Gediminas Petkus sako, kad didžioji dalis kregždžių jau parskrido į Lietuvą:
„Grįžo tiek langinės, šelmeninės kregždės, kurios gyvena prie žmonių, tiek urvinės, kurios laikosi atokiau (rausiasi urvelius karjeruose, gyvena prie ežerų, galima pamatyti plaukiojant baidarėmis ir pan.).“
Dažniausiai žmonės mato prie namų lizdus lipdančias šelmenines ir langines kregždes.
„Šiuo metu jos jau yra pradėjusios statyti lizdus, kai kurios jau ir peri. Lizdus paukščiai lipdo iš purvo, molio, sudžiūvusios žolės. Naudoja savo seiles“, – sako jis.
Ornitologas pasakoja, kad paukščių lizdus ardyti draudžia įstatymai, žmonės už tai gali sulaukti baudos, ir siūlo keisti požiūrį: „Lizdų negalima naikinti pagal įstatymą, jei lizdas yra, paukščiai jį naudoja.“
LR Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatyme numatyta, kad draudžiama tyčia naikinti arba pažeisti laukinių paukščių lizdus ir kiaušinius.
Aplinkos apsaugos departamentas informavo, kad norėdami perkelti paukščių lizdus gyventojai turi kreiptis į Aplinkos apsaugos agentūrą ir gauti leidimą.
„Kregždžių jaunikliai užauga per 22-23 dienas ir tada palieka lizdą. Paukščiai įdomūs, sugaudo daug vabzdžių – per dieną apie 9000, taigi jų draugija reikėtų džiaugtis. Kregždžių mažėja ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje. Tokios šalys kaip Vokietija, Nyderlandai ant pastatų stogų specialiai įrengia gardus su moliu, lizdine medžiaga, žole, kad kregždės galėtų kurtis.
Lietuvoje nuo seno kregždės žmonių buvo saugomos, sakydavo, kad negali išardyti lizdo, nes sudegs troba. Reikia suvokti, kad gamta yra visur ir mes esame jos dalis“, – kalba pašnekovas.
Jis supranta, kad tokia draugija džiugina ne visus, nes paukščiai gali priteršti, taigi siūlo po lizdu 20 cm žemiau pritvirtinti lentelę, kurią vėliau, kai jaunikliai paliks lizdą, bus galima išvalyti.
Kregždės gali perėti net iki rugsėjo mėnesio.
Aukštuose pastatuose taip pat kuriais ir kiti paukščiai – čiurliai, žmonės neretai juos palaiko kregždėmis. Ornitologas paaiškino, kaip sparnuočius atskirti.
„Kregždes nuo čiurlių galima atskirti pagal tai, kad jos turi baltus pilvelius. Čiurlys visas tamsus, turi šviesų pagurkliuką. Čiurlio sparnai lenkti, jis labai greitai skrenda, sparnai dalgio formos. O kregždės ne veltui vadinamos dangaus žirklėmis, kai jos skrenda, atlieka įvairias figūras, raižo, karpo dangų.
Šelmeninę kregždę nuo langinės atskirti nesunku, jos uodega ilgesnė, pagurkliukas tamsus, lyg oranžinis, bordo, priklauso nuo apšvietimo. Langinių kregždžių antuodegis yra baltas, šelmeninių – ne“, – pasakoja G. Petkus.
Anot jo, šiuo metu daugiabučių kiemuose girdisi garsiai čirškaujantys paukščiai, tai bus juodieji čiurliai. Jie skraido grupėmis, dideliu greičiu, po kelis paukščius (6-7).
