Baltosios Vokės šlapynė anksčiau buvo graži žemapelkė. Tačiau prieš septyniasdešimt metų čia buvo pradėtos kasti durpės, naudotos Vilniaus miesto šildymui, o visa gyvoji gamta – sunaikinta.
Iškasus didįjį durpių sluoksnį dalyje buvusios pelkės atsirado žuvininkystės tvenkiniai, o durpynas buvo apleistas – žemės paviršius išvagotas vandens nuleidimo kanalų, teritorija apaugusi krūmais ir nendrėmis, kurios nustelbia žemaūgę šlapynių augaliją.
Prieš metus ši, šlapynėms nebūdinga augalija, buvo pradėta šalinti, tokiu būdu sudarant sąlygas atsigauti pelkių augalams. Šią vasarą, vykdant augalų monitoringą, čia buvo rasta daugybė individų retų mažyčių orchidėjų – dvilapių purvuolių. Šis augalas yra labai retas, priskirtas prie nykstančių augalų rūšių todėl yra saugomas Lietuvoje ir Europoje.
„Pagal mokslinius duomenis Lietuvoje žinomos vos kelios skaitlingesnės dvilapio purvuolio populiacijos, kuriose individai skaičiuojami šimtais. Viena iš tų skaitlingų populiacijų nuo šių metų būtų galima laikyti atkuriamos Baltosios Vokės šlapžemių populiaciją“, – sako projekto LIFE Marsh Meadows ekspertas dr. Domas Uogintas.
„Keliose didžiulio šlapynių komplekso vietose buvo stebėti šimtai rūšies individų.
Populiacija atrodo gyvybinga ir perspektyvi – buvo stebėti tiek jauni, nežydintys, tiek žydintys ir subrandinę sėklas augalai. Įdomu, kad dažnai pasitaikė tokių individų, kurie buvo subrandinę po10-20 vaisių-dėžučių, nors paprastai rūšies individai užaugina po tris-šešis vaisius“, – situaciją apie šią biologinę retenybę komentavo D. Uogintas.
„Populiacijos būklės pagerėjimą galima sieti su vykdomomis gamtotvarkos priemonėmis – teritorijos šienavimu ir krūmynų šalinimu. Taip suformuotos mažesnio aukščio ir šviesesnės bendrijos, kurios yra tinkamos dvilapio purvuolio populiacijos vystymuisi“, – sako D. Uogintas.
Monitoringo metu Baltosios Vokės šlapžemėse taip pat buvo stebėtos ir kitos laukinės orchidėjos – baltijinės gegūnės bei pelkiniai skiautalūpiai.
