Labai drąsios
Lapės lankosi ne tik jos kieme, bet ir pas seserį, kuri gyvena už kelių namų, pas kaimynus ir prie miestelio ligoninės.
„Kaimynai batus pasidėdavo prie durų, ryte jau rasdavo tik po vieną. Paskui pamatė lapiukus ir suprato, kad tai jie nusineša. Pernai lapiukų buvo trys, šiemet matome vieną. Vyras sako, gal nuo šeimos nuklydo.
Nei lapės, nei lapino nesimato, tik šitas vienas – gražus, jaunas. Labai jaukus. Sėdim vakare, žiūrim – lapė šiltnamyje. Mes pamatėm, sukrutom, ji išbėgo, paėjo toliau link daržo ir vėl žiūri. Visiškai nebijo. Ėjau kažko į namą atsinešti, ji man iš paskos“, – pasakoja Danutė.
Moteris tikina, kad dėl tokio laukinio gyvūno elgesio tapo neramu. Anot jos, pagal dydį lapukas turėtų būti šių metų gimimo ir, matyt, likęs vienas be šeimos.
„Aplanko jis ir mano sesę. Ji daug dirba, kieme būna rečiau, tai jis ėmė lankytis ten. Sesuo rasdavo pėdsakus tai kieme, tai šiltnamyje. Jis išdraskė čili pipirus. Ten yra medinė tvora, lapei sunku patekti, bet ji prasikasė. Sesuo užtaisė, o lapė vėl prasikasė ir ateidavo kiekvieną vakarą. Mes matydavome, kaip ji eidavo per laukus“, – prisimena pašnekovė.
Ji tikina, kad lapės niekas specialiai nejaukino, todėl tokį elgesį suprasti sunku.
Viena jų lankosi ir prie miestelio ligoninės. Čia, sako pašnekovė, ją greičiausiai paviliojo katinui paliekamas maistas:
„Mes turime katiną priklydusį, vis kas nors jam ką nors atneša. Tai ten ateina ir lapė, ji irgi labai drąsi, sukinėjasi po kiemą, po automobilių stovėjimo aikštelę. Matyt, pamatė katino ėdalą. Paėda, o tada slampinėja aplink, niekur nebeina“.
Vengti artimo kontakto
Gamtininkas Deividas Makavičius nenustebo – lapės tikrai nevengia žmogaus.
„Lapės tampa vis dažnesnės mieste, užsienyje įprasta, kad lapės gyvena būtent ten. Mažeikiuose taip pat pastebime, kad lapės vagia batus. Joms atrodo, kad batai iš odos, o oda – tai maistas.
Dažniausiai tai būna šių metų jaunikliai, kurie turi mažai gyvenimiškos patirties, yra nebaikštūs. Suaugusios lapės supranta, kad batai – ne pietūs. Jaunikliams sunkiau susirasti maisto, todėl jie eina prie žmogaus.
Gyventojai neretai lauke palieka maisto šunims, katėms. Lapiukams jį pasiimti lengviau nei gaudyti tikrą grobį“, – tikina gamtininkas ir sako, kad laukiniai gyvūnai lanko ir šiukšliadėžes, gali išdraskyti ir šalia jų paliktus šiukšlių maišus, todėl reikėtų laikytis tvarkos.
„Įprastai jeigu plėšrūnas eina link žmogaus, jis galimai yra pasiutęs, nes tapo agresyvus, arba serga niežais. Visa tai galima nesunkiai suprasti iš gyvūno išvaizdos ir elgesio.
Jaunikliai užaugę miesto aplinkoje gali lankytis žmonių kiemuose ir jau suaugę, nes tai jiems įprasta.
Reikėtų vengti kontakto, nepalikti maisto. Galima įsirengti šviesą su judesio davikliais, suploti delnais pamačius, kitaip gąsdinti, kad gyvūnas pasibaidytų. Šunų, kačių reikėtų nepaleisti, kai aplink yra laukinių gyvūnų, nes jie gali užsikrėsti įvairiomis ligomis ar kitaip nukentėti“, – tikino jis.
