Įkuriant Koralų jūros rezervatą siekiama išsaugoti gausią Didžiojo koralų rifo gyvūniją
FOTO: Shutterstock nuotr.
Didžiojo barjerinio rifo būklė yra pati blogiausia nuo stebėjimų pradžios, teigia Australijos mokslininkai. Jeigu nebus imtasi atitinkamų veiksmų, pasak jų, per artimiausius 40 metų situacija dar labiau pablogės, o pats rifas apskritai bus „gana bjaurus“ – rūšių gausią ryškiaspalvę ekologinę sistemą pakeis skurdžios jūržolių pievos.
UNESCO planuoja keisti klasifikaciją
Šiuo metu specialiai sudarytas Australijos parlamento komitetas tiria, ar Australijos ir Kvinslando valstijos vyriausybės tinkamai tvarkosi su rifu. Be to, kitąmet UNESCO, į kurios Pasaulio paveldo sąrašą yra įtrauktas šis didžiausias planetos barjerinis rifas, spręs, ar oficialiai klasifikuoti, jog rifas yra pavojuje.
Mokslininkai komitetui sakė, jog rifui pavojų kelia pramonės plėtra pakrantėje, pavyzdžiui, uosto gilinimo darbai Abbot Pointe, taip pat žemės ūkio tarša ir prasta vandens kokybė. Specialistų teigimu, šiuo metu stresą patirianti rifo ekosistema nebegali atsigauti ir atsinaujinti taip, kaip tai darydavo anksčiau.
Citata
Iki 2050 m. rifas pasikeis neatpažįstamai – jame smarkiai sumažės žuvų, o sudėtingas koralų struktūras pakeis jūržolės.
Pasak Australijos koralinių rifų draugijos, kuri yra pati seniausia rifus tirianti organizacija pasaulyje, nuo praėjusio amžiaus septintojo dešimtmečio, kai rifas buvo įtrauktas į Pasaulio paveldo sąrašą, koralų užimamas plotas sumažėjo perpus. Draugijos prezidento Peterio Mumby teigimu, iki 2050 m. rifas pasikeis neatpažįstamai – jame smarkiai sumažės žuvų, o sudėtingas koralų struktūras pakeis jūržolės. „Bus tikrai gana bjauru, - komitetui sakė P. Mumby. – Be to, žmonėms, kurie dabar gyvena iš rifo, teks susirasti kitą pajamų šaltinį.“
„Situacija rife yra prasčiausia nuo pat stebėjimų pradžios. Tikrai yra kur padirbėti siekiant pagerinti rifo apsaugą“, - kalbėjo specialistas. Tačiau visai neseniai finansavimas Didžiojo barjerinio rifo jūrinio parko direkcijai buvo dar labiau sumažintas.
Kasėjai tikina, jog poveikis rifui – minimalus
Plečiant Abbot Pointo uostą bus iškasta 3 mln. kubinių metrų smėlio ir žemių. Visi jie atsidurs vandenyne, saugomoje Didžiojo barjerinio rifo jūrinio parko teritorijoje, tiesa, 40 km nuo artimiausio rifo. Australijos uostų vykdančiojo direktoriaus Davido Andersono teigimu, smėliu ir kitomis iškasenomis atsikratyti jūroje yra pigiau ir draugiškiau aplinkai nei tai daryti sausumoje.
Pasak jo, aplinkosaugos aktyvistai ir žiniasklaida kalbėdami apie uosto gilinimo poveikį rifui smarkiai perdeda: „Mes dirbame su atsakingomis institucijomis, kad Pasaulio paveldo komitetas gautų visą reikalingą mokslinę informaciją. Kasimo gilinant uostą poveikis rifui yra minimalus, ypač lyginant su tarša iš upių ar ciklonų padariniais“, - kalbėjo D. Andersonas.
Citata
Rifui pavojų kelia pramonės plėtra pakrantėje, pavyzdžiui, uosto gilinimo darbai Abbot Pointe, taip pat žemės ūkio tarša ir prasta vandens kokybė. Specialistų teigimu, šiuo metu stresą patirianti rifo ekosistema nebegali atsigauti ir atsinaujinti taip, kaip tai darydavo anksčiau.
Jam pritarė ir Kvinslando gamtinių išteklių tarybos vadovas Michaelis Roche. Pasak jo, kasimo poveikis yra vietinės reikšmės ir laikinas ir įtakos ilgalaikei rifo sveikatos būklei neturės. Rifą taip pat smarkiai neigiamai veikia klimato kaita: dėl klimato kaitos ir CO2 koncentracijos atmosferoje didėjimo rūgštėjantys ir šiltėjantys vandenys žudo koralus.
Prieš prasidedant posėdžiui prie parlamento vyko protestas prieš pakrančių plėtrą. Aplinkosaugininkai ir kasybos lobistinės organizacijos tolimesnius, jų pusės teiginius remiančius įrodymus komitetui pristatys šį pirmadienį.
