Kaip pasakojo Žuvinto biosferos rezervato direktorius Arūnas Pranaitis, vasario antroji pusė Dzūkijoje netikėtai tapo pavasariška. Prieš kelias dienas lietus nuplovė negausaus sniego likučius, o dabar kur bepažvelgsi - ankstyvo pavasario vaizdai.

Diena gerokai pailgėjo, net naktimis tik lengvai pašlavena, tad sujudo augalai - Žuvinto pakrančių karklų krūmus papuošę išsprogę pūkuoti pumpurai, Buktos miške savaitgalį jau žydėjo žibuoklės. Matyti, kaip pavasaris beldžiasi ir iš žemės: pasirodė narcizų, tulpių, kitokių augalų daigai. Prieš savaitę aviliuose atkuto ir bitės.

Pasak A. Pranaičio, vakar priešpiet virš saulės nušviesto Žuvinto jau čireno migruojantys vieversiai. Pavieniai ir nedidelėmis grupelėmis, visai neaukštai virš lietaus nugludinto mėlyno ežero ledo skrendantys vyturiai yra bene įsimintiniausias pavasario pranašas. Šįsyk jų buvo kelios dešimtys, o saulėtą dieną jų pasirodymas buvo kaip niekada džiuginantis.
Žuvintas

Tą pačią dieną Žuvinto palias pabudino gervių klyksmas - dvi poros paukščių suko ratus virš pelkės karklynų, o paežerės pievose stebėti pirmi varnėnų pulkeliai. Tik pempė kažkur užtruko.

Dar anksčiau, vasario 11 d., Žuvinte pasirodė pirmos pilkosios žąsys. Joms dabar yra tinkamų vietų ir pasiganyti ir paplaukioti - atitirpo ežero pakraščiai, įtekančios į Žuvintą Bambenos upelės deltoje žiojėja properšos.

Išskirtinai ankstyvas pavasaris Žuvinte skubina gamtotvarkos darbus. Trumpa besniegė žiema vasario pradžioje gamtotvarkininkams leido prižiūrėti pelkes net tose vietose, kur vasarą sunkiai pateksi su technika. Nendrių ir krūmų kirtėjai dabar lenktyniauja su laiku, nes kasdien nyksta ledo danga, o parskridusiems sparnuočiams jau irgi reikės ramybės jų namuose.