Pasak Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento Biologinės įvairovės skyriaus vyriausiojo specialisto Selemono Paltanavičiaus, gausūs skruzdžių spiečiai - elementarus skruzdėlių gyvenimo periodas.
„Dažniausiai tai įvyksta, jeigu būna atvėsimas, įvairiu vasaros metu“, - agentūrai „Elta“ sakė S. Paltanavičius.
Skaičiuojama, kad Lietuvoje randama 40-60 skruzdžių rūšių, jos pagal savo biologiją gyvena skirtingai, vienos gyvena miškuose, kitos - pievose, dirvožemyje, medžiuose ir pan. Tačiau, anot gamtininko, bendras jų bruožas, kad po atvėsimo jos išsirita iš kiaušinėlių.
S. Paltanavičius sakė, kad skruzdėms sparneliai reikalingi tam, kad šios galėtų perskristi į kitą vietą ir kurti naujus skruzdėlynus, plėsti savo gyvenamąją erdvę. Skruzdės priklausomai nuo vėjo krypties gali nuskristi toli, nors šiaip skrenda prastai. Šis skraidymas gali trukti dieną, pusantros.
„Sakykime, jeigu tai įvyktų prie jūros ir į jūrą pūstų vėjas, tai vėl būtų panašiai kaip su grambuoliais, būtų pilna jūra, visi sakytų, „kas čia įvyko?“. Čia nieko neįvyko, tiesiog reikia žiūrėti, iš kur vėjas pučia, ir rasime atsakymą“, - patarė specialistas.
Tokia skruzdžių „migracija“ tarpais, anot gamtininko, vyksta nuo gegužės vidurio iki rugsėjo.
„Naujoje vietoje, kai tos skruzdės su sparneliais nusileidžia, jų trapūs sparneliai nulūžta ir po kiek laiko net nepasakytum (kad kažkas buvo, - red. past.). Patinėliai greitai žūsta, o patelės tampa motinomis ir pradeda kurti naują skruzdėlyną“, - sakė S. Paltanavičius.
Penktadienį bent Vilniuje skruzdžių skraiduolių jau nesimatė.