Jei kada skrisite virš San Francisko (JAV), nepamirškite žvilgtelėti pro lėktuvo langą ir bent akies krašteliu žvilgtelėkite į vieną įspūdingiausių pasaulio kraštovaizdžių – jūros vandens išgarinimo baseinus. Šie žmogaus sukurti statiniai skirti išgarinti jūros vandenį ir surinkti likusią druską. Tvenkiniams įvairias spalvas suteikia jau nebe žmogus, o vandenyje klestintys mikroorganizmai.
Išgarinti vandenį iš vieno didesnio baseino užtrunka apie penkis metus. Vandenyje, jame pradeda veistis įvairūs mikroorganizmai, kurie vandeniui suteikia vieną ar kitą spalvą. Skirtingos spalvos rodo skirtingą vandens druskingumą. Lėtai garinant vandenį, kasmet keičiasi ir jo spalva, nes besiformuojanti terpė tampa nebetinkama buvusioms bakterijoms ir dumbliams, bet tinkama kitoms rūšims.
Mažo druskingumo baseinuose, vandens spalva būna žydrai žalia. Būtent tokios spalvos yra ir San Francisko įlankos jūros vanduo. Po metų vandens druskingumas jau būna padidėjęs ir vandenyje besiformuojantys Dunaliella dumbliai ima stelbti kitas rūšis ir pakeičia vandens spalvą į blyškiai žalią. Vėliau ši toliau keičiasi šartrezo spalvos (žalsvai geltonos) link.
Vandeniui garuojant, baseinas vis papildomas nauja jūros vandens doze, todėl druskos koncentracija vis didėja. Po dviejų trijų metų baseine apsigyvena mažytės krevetės, kurios patamsina vandens spalvą. Galiausiai ketvirtais – penktais metais vanduo tampa labai sūrus ir jame dominuoti pradeda halobakterijos, kurios išskiria raudoną pigmentą.
Gamtos kuriamas spalvų žaismas ne tik malonus akiai, bet ir rodo ekosistemų gyvybingumą. Milijonai dumblių maitina tūkstančius paukščių, vabzdžių ir kitų gyvūnų. Be to, mažyčiai mikroorganizmai reguliuoja vandens kokybę. Tai lemia itin aukštos kokybės druską, kuri vertinama visame pasaulyje.