Mano, kad susikirs medžiotojų ir vilkų interesai
GAA „Baltijos vilkas“ tarybos narys, paprašytas pakomentuoti, kas nutiks, kai Lietuvoje žymiai sumažės šernų populiacija, aiškino, kad pasekmės bus jaučiamos dėl dviejų priežasčių. Pirma, nebeliks miško „artojų“, leidžiančių greičiau sudygti naujiems miško augalams. Antra, miškuose sumažėjus šių žvėrių, mažės ir kanopinių gyvūnų, dėl kurių susigrums medžiotojai ir vilkai.
„Šernai Lietuvoje sudaro maždaug trečdalį vilko mitybos. Žinoma, didelių ir stiprių šernų vilkai sugauti negali. Ir jei šernų sumažės, vilkai ieškos, kuo juos pakeisti. Tokiu atveju vilkai ims žvelgti į bebrus, stirnas ir elnius“, - teigė V. Balys.
„Bus bėda, jei Aplinkos ministerija nieko nesiims, kad būtų suvaldyti supykę medžiotojai, likę be šernų. Aišku, šernų medžioklė tęsis, nes reikės išlaikyti sumažintą populiaciją. Tačiau taip pat bus prisiminti kanopiniai gyvūnai (stirnos ir elniai). Tada gali suintensyvėti konfliktas tarp vilkų ir medžiotojų – grobis juk bendras. Anksčiau buvo teigiama, kad vilkai išgaudo visus šernus, tačiau dabar ta isterija paneigta, nes akivaizdu, kad šernų Lietuvoje yra labai daug. O dabar tikėtina, kad kils triukšmas dėl to, kad vilkai išgaudo visas stirnas ir dėl to medžiotojams nieko nelieka. Tikėtina, kad vilkai dėl to nukentės. Medžiotojai turi savo atstovų Seime ir Aplinkos ministerijoje, o vilkai jų neturi“, - nuogąstavo vyras.
V. Balys: ar kiaulidės svarbiau už šernus?
Anot jo, Lietuvoje be šernų daugiau jokie kiti gyvūnai žemės neknisa, todėl miškuose gali būti sunkiau įsitvirtinti naujiems augalams, kuriems dirvą iki šiol paruošdavo būtent šie žvėrys.
Kaip tik todėl jis laikosi nuomonės, kad Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba kartu su Aplinkos ministerija kovoje su pavojingu virusu taiko per griežtas priemones. V. Balys svarstė, kad galbūt nereikėjo ekstremalios padėties skelbti penkiuose Lietuvos rajonuose. Anot jo, būtų užtekę ypatingai griežtų priemonių imtis 5 km spinduliu nuo afrikinio kiaulių maro židinio. Tačiau jis linkęs manyti, kad greičiausiai toks sprendimas buvo priimtas siekiant palengvinti viruso valdymo administravimą.
„Labai rimtas klausimas, ar tikrai būtinos tokios griežtos priemonės? Ar jos tikrai adekvačios? Medžiotojai per drabužius dar net greičiau gali išnešioti užkratą po savo kiaulides. Tokiu atveju gal būtų daug mažesnė žala, jei virusu užsikrėtęs šernas kristų miške. Kodėl ekstremali padėtis paskelbta ne 5 km zonoje nuo tos vietos, kur buvo rasti užsikrėtę šernai, o penkiuose rajonuose? Viskas daroma dėl paprastesnio administravimo. Nepaisant to, logikos galima pasigesti“, - tikino gamtininkas.
Taip pat jam nesuprantama argumentacija, kad visos apsaugos priemonės taikomos pirmiausia todėl, kad virusas neišplistų į kiaulides. V. Balio teigimu, pamirštama, kad šernai taip pat yra valstybės turtas. Kaip tik todėl jis abejojo, ar elgiamasi teisingai kiaulides iškeliant aukščiau šernų: „Panašu, kad Lietuvoje iš visų ūkio šakų beliko tik kiaulininkystė. Ar tie ūkiai yra tokie mylimi, kad dėl jų turime iššaudyti visus šernus? Labai dažnai tie ūkiai nesilaiko ekologinių reikalavimų. Šernai yra valstybės turtas. Jei ir Aplinkos ministerija nėra šernų pusėje, tai kas atstovauja gamtosaugai?“
Bus taikomasi į lūšis?
„Medžiotojai visada žiūri į šiuos gyvūnus kaip į konkurentus. Lūšys mėgsta stirnas, o medžiotojai irgi jas mėgsta. Todėl medžiotojai pagrąžina skaičius. Kai kas jau dabar sako, kad lūšių yra per daug ir reikia galvoti apie medžioklę. Bet ta kova tik prasideda. Ateis laikas, kai medžiotojai trenks kumščiu į stalą ir pareikalaus leisti medžioti lūšis. Ačiū Dievui, lūšis yra Lietuvos raudonojoje knygoje“, - spėjo pašnekovas.
Ar tiesa, kad vilkų žala padidėjo?
Pasidomėjus, kodėl šį rudenį buvo užvirusi didžiulė diskusija dėl staiga išaugusios vilkų daromos žalos, V. Balys svarstė, kad greičiausiai taip atsitiko dėl to, kad buvo priimtas sprendimas taikyti kompensacijos mechanizmą. Jo teigimu, daugelyje užsienio šalių yra tokia tendencija, kad kol žala nėra kompensuojama, daug kas jos tiesiog neregistruoja.
Vis dėlto, jis neneigė, kad pilkiai žalą vis dėlto daro. Pašnekovo teigimu, plėšrūnų tokia prigimtis. Tačiau šį rudenį pasigirdę teiginiai, kad vilkai guli miestelio centre ir atiminėja iš žmonių nusipirktą maistą, V. Baliui sukėlė rimtų abejonių. Jis abejoja teiginiais, kad vilkai šiemet labai aršūs dėl to, kad susikryžmino su šunimis.
„Jei vilkas pamato grobį, jis ieškos galimybių, kaip jį pasiimti. Jis nežino, kad naminiai gyvūnai priklauso žmonėms. Tiesa ir tai, kad šunys yra vilkų priešai. Be to, vilkai šunis dažai suėda. Vilkų ir šunų hibridizacijos galimybė yra, bet taip atsitinka labai retai. O teiginiai, kad vilkai ims draskyti žmones, labai nepagrįsti. Elnias ar šernas žmogui gali būti pavojingesnis. Teiginiai, kad vilkas guli miestelio centre ir iš žmonių atiminėja duoną ar laiškus, skamba labai keistai. Juk dabar XXI amžius, todėl jei žmonės pamato tokį vaizdą, turėtų tai nufilmuoti. Gali būti, kad jie neatskiria šuns nuo vilko“, - tikino gamtininkas.
Taip pat jis pridėjo, kad artimiausiu metu būtina tikslinti vilkų apskaitos metodiką, nes pagal dabartinę tvarką „anketą pildantis žmogus nežino, kaip pildyti, o analizuotojas nežino, kas ten parašyta“.
Kadangi vilkai, požiūris į juos ir jų skaičius šalyje vis dar yra karštų diskusijų objektas, vasario 25 dieną 19 val. sostinės muzikos klube „Tamsta“ organizuojama diskusija, skirta laukinės gamtos ir vilko kaip vieno iš jos simbolių išsaugojimo temai.
„Mokslinės kavinės“ formato diskusijoje dalyvaus tetaro režisierius Gintaras Varnas, gamtosaugininkas ir žurnalistas Andrejus Gaidamavičius, ūkininkas Žilvinas Augustinavičius, medžiotojas Algis Petrauskas ir kiti skirtingas nuomones vilkų klausimu turintys žmonės.
Diskusijoje bus ieškoma atsakymų į šiuos klausimus: Vilkų apsauga – mada ar būtinybė? Vilkas ir žmogus: skirtingi ar panašūs? Ar sugyvensime su vilku? ir kt.
Renginį organizuoja gamtos apsaugos asociacija „Baltijos vilkas“.