Apsilankius miške, pirmiausia, galima išgirsti tylą, kuri po miesto triukšmo yra netgi labai maloni. Geriau įsiklausius, išgirstame genio kalenimą, į šiltuosius kraštus dar neišskridusių paukščių garsus. Paėjus šiek tiek toliau, pasiekus miško glūdumą, dėmesį patraukia garsus, stiprus baubimas, panašus į riaumojimą. Anot Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos Biologinės įvairovės skyriaus vyr. specialisto Laimučio Budrio, tai – taurusis elnias, baubdamas kviečia sau lygų varžovą kautis dėl teritorijos, maisto ir patelės. Elnio baubimas reiškia, kad vyksta tauriųjų elnių ruja.
Jau galima girdėti elnių baubimą
Miškininkai ir gamtininkai elnių baubimą (kai kurie sako riaumojimą, nes žodis verčiamas iš vokiečių kalbos) rujos metu vadina elnių tuoktuvių dainomis. Paprastai miškus jos drebina nuo rugpjūčio iki lapkričio, tačiau intensyviausias rujos metas būna rugsėjo mėnesį. Ieškoti varžovo elniai išeina vėlai vakare arba paryčiais.
„Ilgametė patirtis rodo, kad nuo rugsėjo antro dešimtadienio iki rugsėjo trečio dešimtadienio elnių ruja būna intensyviausia. Aišku, kasmet tai priklauso nuo gamtinių sąlygų, pavyzdžiui, temperatūros, ypač didelę reikšmę turi nakties temperatūra. Jei ir dienos, ir naktys šiltos, paprastai elniai rujoja pasyviau. Negirdime jų baubimo, nebūna jie tokie aktyvūs“, – aiškina L. Budrys.
Vėsios naktys, anot pašnekovo, yra viena pagrindinių sąlygų elnių rujos pradžiai. Šiuo metu kai kuriuose Lietuvose regionuose jau galima girdėti elnių tuoktuvių dainas, vilnijančias per miškus. Kur pirmiausia galima išgirsti elnių riaumojimą, priklauso nuo šių kanopinių žvėrių pasiskirstymo šalies regionuose ir populiacijų dydžio.
„Pirmiausia, juos galime išgirsti ten, kur jų gausu. Kur jų populiacija maža, natūralu, kad juos išgirsti sunkiau, nes nėra reikalo baubti, kuomet teritorija ganėtinai didelė, o gyvūnų tankis mažas. Paprastai tariant, jei yra kritikų ar oponentų , tai ir elniai riaumoja aktyviai, jei ne, tai ko gi plyšauti be reikalo“, – pasakoja L. Budrys.
Gamtininkas informuoja, kad jau pirmąjį rudens savaitgalį kai kuriose Lietuvos kampeliuose buvo galima girdėti elnių dainas: „Širvintų rajone, kai kuriose vietose, kur gausiau elnių. Taip pat Jurbarke, Panevėžio rajone jau turėtų girdėtis jų baubimas.“
Paplitę beveik po visą Lietuvą
Moksliniuose šaltiniuose teigiama, kad taurieji elniai Baltijos šalių rytuose gyveno jau prieš 10 – 11 tūkst. metų. Vėliau čia elniai išnyko. Taurieji elniai pradėti reaklimatizuoti Žagarės miškuose (Joniškis). Manoma, kad čia pirminė laisvėje gyvenančių elnių banda susiformavo iš grafo Naryškino aptvarų per Pirmąjį pasaulinį karą pabėgusių ar valstiečių išleistų žvėrių.
Pirmosios Lietuvoje žvėrių apskaitos metais (1934 m.) Žagarės miške priskaičiuota 18 tauriųjų elnių. Į pietų Lietuvos miškus elniai atkeliavo iš Lenkijos ir Kaliningrado srities. Norint pagreitinti tauriųjų elnių plitimą, nuo 1969 m. Lietuvoje pradėti vykdyti jų gaudymo ir perkėlimo į naujas gyvenamąsias vietas darbai.
Dabar taurieji elniai paplitę beveik visoje Lietuvoje. VSTT Biologinės įvairovės skyriaus vyr. specialistas L. Budrys aiškina, kad viena pagrindinių gamtinių sąlygų, būtinų elnių prisitaikymui ir išgyvenimui, yra miškų tipai ir mozaikos. Gausiausios elnių populiacijos fiksuojamos Panevėžio, Jurbarko, Joniškio apylinkėse, šiek tiek mažiau šių kanopinių žvėrių yra Rytų Lietuvoje. Šiose vietovėse yra didžiausia tikimybė susipažinti su tauriųjų elnių tuoktuvių dainomis. Be to, L. Budrys pabrėžia, kad šiuo metu tauriųjų elnių populiacija dėl palankių gamtinių sąlygų yra nuolat gausėjanti, nors elniai ir medžiojami.
Laukia gamtininkai ir medžiotojai
Gamtos fotografas Romualdas Barauskas yra sakęs, kad elnių ruja – gamtos šventė, kurios laukia ir gamtininkai, ir medžiotojai. Gamtininkams ir fotografams tai išskirtinis laikas ir galimybė iš arčiau susipažinti su paslaptingąja gamta ir joje vykstančiais reiškiniais, juos įamžinti.
Medžiotojams rujojantys elniai – lengvas laimikis, nes rujos metu šie kanopiniai gyvūnai praranda budrumą, tampa išsiblaškę ir yra lengvai priviliojami. Rujodami elniai įnirtingai ieško naujų teritorijų, patelių, varžovų.
VSTT Biologinės įvairovės skyriaus vyr. specialistas L. Budrys pasakoja, kad fotografas ar medžiotojas vaikšto po mišką ir klauso, kur elniai riaumoja, o įgudę gamtininkai dar ir sugeba patys imituoti elnio riaumojimą. Taip bandoma prisikviesti elnią arčiau ir, pavyzdžiui, nufotografuoti. Tačiau tai daryti reikia labai atsargiai.
„Mirtino atvejo nesu girdėjęs, bet kai elnias puola tiesiai į tą garsą, atstatęs ragus, toks žaidimas gali baigtis nelaimingu atsitikimu“, – perspėja gamtininkas.
Dėl elnių aktyvumo rujos metu, apie šių kanopinių gyvūnų rujos laikotarpį turi būti informuoti ir gyventojai, ketinantys eiti į mišką. Kaip jau buvo minėta, dažniausiai elniai po mišką klaidžioja anksti ryte arba vėlai vakare.
„Visuomenė turi žinoti, kad rujos metu visų gyvūnų elgesys keičiasi. Elnias pagal savo gabaritus, galimybes gali kelti pavojų žmogui“, – akcentuoja L. Budrys.
GRYNAS.lt primena, kad elnių patinų medžioklė (išskyrus antramečių) leidžiama nuo rugpjūčio 15 d. iki vasario 1 d. (tik medžiotojams selekcininkams), patelių – nuo spalio 1 d. iki sausio 15 d. jauniklių – nuo spalio 1 d. iki sausio 15 d.
Reikia būti atsargiems
Paprastai, vykstant elnių rujai, miškuose padaugėja ir medžioklės laimikių besidairančių medžiotojų.
„Būtina žinoti pagrindinius dalykus, kurie susiję su gyventojų saugumu. Be abejo, tai yra įspūdingas reginys, visi nori pamatyti, užfiksuoti. Jokia paslaptis, kad tokiu metu ir komerciniuose plotuose vyksta elnių medžioklės. Bet šie veiksmai turi būti suderinti. Siūlyčiau fotografams, gyventojams, kurie nori užfiksuoti elnią ir į mišką einą vakarop ar paryčiais, kada elniai aktyviausi, komunikuoti ir pranešti vieniems apie kitus. Dabar internete yra visi miškininkų kontaktai, nesunku juos surasti Valstybinės miškų urėdijos puslapyje. Reikėtų pranešti, kad tame kvartale, sklype, ruošiuosi fotografuoti“, – aiškina pašnekovas.
Kai kuriose Europos šalyse, pavyzdžiui, Lenkijoje, elnių rujos metu, dėl gyventojų saugumo ir mažesnio kišimosi į gamtos procesus, lankymasis miškuose yra ribojamas. Tačiau, anot L. Budrio, tai nėra geriausia išeitis: „Drausti mes dabar visi pratę Lietuvoje, bet visko uždrausti negalima. Be abejo, miškuose besilankantys žmonės trikdo laukinius gyvūnus. Tačiau visko drausti negalima ir nereikia. Grybautojai grybauja dažniausiai dienos metu, tai didelės įtakos elniams nelabai turėtų būti.“
Kviečia susipažinti lydint specialistui
Kad visuomenė būtų dar geriau informuota apie gamtoje vykstančius procesus, VĮ Valstybinių miškų urėdija kviečia gyventojus kartu su lydinčiu miškininkų – medžiotoju burtis į nedideles grupeles ir, kaip patys miškininkai sako, atvykti į girininkijas bei pasiklausyti nepakartojamo gamtos spektaklio garsų.
„Prieš rują šių Lietuvos miškų karalių, paprastai gyvenančių nedideliais būriais pagal lytį, elgesys labai pasikeičia – stipriausieji patinai išsirenka teritoriją, kurią ima žymėti ragų karūnomis laužydami medelius ir šakas, palikdami stiprų kvapą, kūną stingdančiu riaumojimu grasindami konkurentams ir viliodami pateles“, – pasakoja miškininkai.
Valstybinių miškų urėdijos direktorius Marius Pulkauninkas kviečia gyventojus aktyviai registruotis, nes, anot jo, tai gali būti unikali ir saugi proga susipažinti su miško gyvenimo paslaptimis: „Kreiptis į patyrusius miškininkus ir jų vedamiems organizuotai vykti į mišką yra kur kas saugiau nei savarankiškai, nes Lietuvos miškuose netrukus prasidės medžioklės sezonas, todėl reikėtų būti itin budriems ir atsargiems. Be to, dauguma miškininkų turi ilgametę patirtį, taip pat rūpinasi profesionaliosios medžioklės plotais, todėl puikiai išmano žvėrių elgseną, gali pasidalinti įdomiomis istorijomis apie gyvąją gamtą ir net pamėgdžioti elnio siunčiamus signalus.“
Išvykos į miškus klausytis tauriųjų elnių riaumojimo vyks Valstybinių miškų urėdijos Alytaus, Anykščių, Joniškio, Jurbarko, Kaišiadorių, Kauno, Kretingos, Pakruojo, Panevėžio, Rokiškio, Šiaulių, Šilutės, Trakų, Ukmergės regioninių padalinių girininkijose. Susidomėję gyventojai kviečiami kreiptis į miškininkus nurodytais telefonais arba elektroniniais paštais ir registruotis. Registraciją ir išvykų laikus galite rasti ČIA. Atsižvelgiant į besidominčių žmonių skaičių bus sudarytos grupės, nurodytas susitikimo laikas ir vieta. Lyjant lietui ekskursijos nevyks. Miškininkai atkreipia dėmesį, kad išvykos bus rengiamos ankstų rytą arba vėlų vakarą, todėl būtina pasirūpinti šilta apranga ir tinkama neperšlampančia avalyne.
„Išvykų metu svečių bus prašoma laikytis visiškos tylos, išjungti mobiliųjų telefonų garsą, nesinaudoti žibintais. Didžiausia tikimybė elnius išgirsti – kai gamta nurimusi, vėlų vakarą arba ankstų rytą. Išvykoms vadovaus VĮ Valstybinių miškų urėdijos patyrę miškininkai – medžiotojai, kurie ne vienerius metus prižiūri profesionaliosios medžioklės plotus, pažįsta tą teritoriją, numano gyvūnų elgseną, žino kaip priartėti prie jų buvimo vietos. Žinoma, prieš išvyką miškininkai svečiams plačiau papasakos apie tauriuosius elnius“, – informuoja VĮ Valstybinių miškų urėdija.
Gamtininkai mano, kad toks būdas susipažinti su gamta ir jos procesais yra geras ir kur kas saugesnis nei viešnagė miške be specialistų palydos.