Aptiktas grybas įrašytas į Raudonąją knygą
Į DELFI redakciją kreipėsi skaitytoja Rasa, netoli Vilniaus esančiame Bukiškių miške užtikusi niekada anksčiau nematytą grybą. Moteris grybauja nuo pat vaikystės ir įprastai pažįsta visus miške sutinkamus grybus, tačiau šįkart sutikto grybo atpažinti grybautojai nepavyko.
„Savaitgalį ėjau grybauti, vienoje miško vietoje ramiai rinkau raudonikius. Išrovusi juos pastebėjau, kad už kelių žingsnių kažkas geltonuoja. Galvoju – voveraitės, bet priėjus arčiau supratau, kad ten kitokie, keistai susisukę ir anksčiau nematyti grybai“, – prisimena grybautoja.
Nežinodama, koks grybas auga, Rasa jį nufotografavo. „Niekada nepjaunu nepažįstamo grybo. Net ir dabar jo neliečiau, tik nufotografavau“, – teigia ji.
Parodėme nepažįstamo grybo nuotraukas grybus tyrinėjančiam Gamtos tyrimų centro Mikologijos laboratorijos mokslo darbuotojui, mikologui Jonui Kasparavičiui ir visai netrukus paaiškėjo, jog neliesdama ir nepjaudama grybo skaitytoja pasielgė teisingai.
„Skaitytojos rastas grybas, nors dar gal ir nėra pilnai išaugęs, greičiausiai yra geltonasis kiškiaausis (Otidea onotica). Tai yra retas, į Lietuvos raudonąją knygą įrašytas grybas“, – aiškina mikologas.
Raudonojoje knygoje grybas priklauso 2 (V) kategorijai – tai reiškia, jog ši rūšis yra pažeidžiama, o jos populiacijų skaičius sparčiai mažėja. Geltonasis kiškiaausis įrašytas į Raudonąją knygą dar 2003 m., yra randamas Europoje, Azijoje, Šiaurės ir Pietų Amerikoje, dažniausiai prie ąžuolų.
Lietuvoje žinoma apie 30 radaviečių: šių retų grybų galima rasti Alytaus, Anykščių, Kaišiadorių, Kauno, Kėdainių, Marijampolės, Panevėžio, Plungės, Šilutės, Trakų, Ukmergės, Utenos ir Vilniaus rajonuose.
Geltonojo kiškiaausio nykimą lėmė bendras miškų degradavimas, kalta ir atmosferos tarša, brandžių miškų kirtimas. Grybo apoteciai – 1-3 cm skersmens, 2-10 cm aukščio, ausies ar šaukšto formos, oranžiniai ar smėlio geltonumo, trumpakočiai.
Baudos gali siekti 600 Eur
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą, saugomų rūšių laukinių augalų ar grybų, jų dalių rinkimas, žalojimas, naikinimas, paėmimas iš natūralios aplinkos arba kitoks neteisėtas šių augalų ar grybų, jų dalių ar gaminių iš jų įgijimas, laikymas, perdirbimas, gabenimas ar kitoks naudojimas yra neteisėtas.
Pagal šį kodeksą, minėtos draudžiamos veiklos vykdymas užtraukia įspėjimą arba baudą asmenims nuo 30 iki 300 Eur ir baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 60 iki 580 Eur.
Saugomų rūšių laukinių augalų ar grybų augaviečių sunaikinimas užtraukia baudą asmenims nuo 110 iki 300 Eur ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 140 iki 600 Eur.