Gamtininkas Deividas Makavičius tikina, kad greičiausiai tai yra violetinis nuosėdis. Rekomenduojama jo nerauti, mat grybas neseniai buvo saugomas, jis prašo palikti augti, juolab, kad ir jo maistinės savybės nėra ypatingos. Tiesa, spalva tikrai įspūdinga.
„Jie išsiskiria sodria violetine spalva. Prie dirvožemio esantis koto galas – praplatėja. Tai yra nuosėdžių požymis. Ši grybų rūšis turi bene daugiausiai geležies iš visų grybų“, – sakė jis.
Nors violetinis nuosėdis nėra nuodingas, jis nėra priskiriamas prie vertingų valgomų grybų. Gamtininkas teigia, kad ir lietuvių folklore šie grybai nėra minimi, be to tarp jų gali pasitaikyti ir nuodingų rūšių.
Pasak grybų žinovo Jono Kasparavičiaus, tai yra vienas iš spalvingiausių, nors gal ir ne pats ryškiausias grybas.
Iš kitų nuosėdžių jis išsiskiria tik spalva.
„Nėra nuodingas, nors kartais literatūroje ir rašoma, kad valgomas, bet, kaip ir daugumą kitų nuosėdžių, jį valgyti nelabai patartina.
Kaip žinia, net ir reikalingi organizmui mikroelementai, kai jų organizmas gauna per daug, gali tapti nuodingi. Taip pat turi įvairių junginių, kurie „nėra būtini“ žmogaus organizmo funkcionavimui. Liaudies medicinoje ir buityje naudojamas nebuvo“, – grybautojų radinį pakomentavo J. Kasparavičius.
Kaip teigiama Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje, nuosėdiniai grybai priklauso papėdgrybių klasei, agarikiečių eilės grybų šeimai.
Paplitę beveik visame pasaulyje. Jų žinoma apie 400 rūšių (Lietuvoje dygsta apie 200).
Auga miškuose, parkuose, soduose, ypač rudenį. Vaisiakūniai taisyklingi. Lakšteliai gelsvi, rusvi arba tamsiai rudi. Daugelis rūšių turi voratinklio pavidalo šydą. Dažnos nuosėdžio, jaunabudės, guduko genčių rūšys.
Daugelis nuosėdinių šeimos grybų yra valgomi: raukšlėtasis gudukas, gleivėtasis nuosėdis, stambusis nuosėdis, valgomasis nuosėdis. Nuodingasis nuosėdis yra nuodingas. Violetinis nuosėdis turi vidutiniškas maistines savybes.
Šie grybai auga rugpjūčio-spalio mėnesiais, dažniausiai pasitaiko lapuočių miškuose.
