Tetervinas (lot. Tetrao tetrix, angl. Black Grouse, vok. Birkhuhn) – tetervininių (Tetraonidae) šeimos vištinis paukštis. Dar kitaip vadinamas burbuliu. Nuo 1989 m. rūšis įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.
Paplitimas. Tetervinų galima sutikti nuo Britų salų iki pat Tolimųjų Rytų. Šiaurėje arealas siekia Kolos pusiasalį, Poliarinį Uralą, pietuose – Mongoliją, Karpatų, Alpių kalnus.
Lietuvoje paplitimas sumažėjo XX a. antrojo pusėje, ypač pradėjus eksploatuoti didesnes pelkes. Tetervinai aptinkami visoje šalyje, bet daugiausia jų gyvena Rytų ir Pietryčių Lietuvoje. Gausiausios vietinės populiacijos susiformavo Čepkelių, Žuvinto, Kamanų apylinkėse, Rūdninkų girioje.
Biologija ir ekologija. Maždaug vištos dydžio, apie 900-1400 g svorio. Skiriamasis požymis – kraštinės uodegos plunksnos ilgesnės už vidurines, ryškiai raudoni antakiai, kurie sudaryti iš pailgų odos karpelių. Pirštų šonuose rudenį išauga raginės ataugos – šukos; pačios kojos apaugusios plunksnomis.
Patelė rusvai pilka, jos uodega šiek tiek iškirpta. Tuo ji skiriasi nuo kurtinio patelės ir baltojo tetervino. Jaunikliai panašūs į patelę, bet blankesnių spalvų.
Miško pakraščių, atvirų pelkių kompleksų paukštis. Didesnę laiko dalį praleidžią ant žemės, nors žiemą maitinasi medžiuose, ypač beržuose. Žiemoja pulkais, o pavasarį pradeda įspūdingas tuoktuves, į kurias burbuliuojantys patinai privilioja pateles.
Tetervinas nuo žemės pakyla triukšmingai, bet skrenda greitai ir tupia į medžius. Skrisdamas sparnais plasnoja dažnai, pakaitomis planiruoja. Tupia į medžius. Patinai labai garsiai burbuliuoja, garsas pertraukiamas čiuksėjimu „čuffyy“. Patelė kvaksi „ko-ko-ko“.
Patelė lizdą įsiruošia ant žemės tarp krūmų ar sausų žolių. Balandžio antroje pusėje deda 6-12 rusvai pilkšvų su dėmelėmis kiaušinių. Padeda 8 – 10 d., kuriuos peri apie 26 dienas.
Vasarą daugiausia minta žolių lapais, sėklomis, uogomis, lesa vabzdžius, žiemą beveik išimtinai tik medžių pumpurais, žirginiais, uogomis.
Grėsmės ir apsauga. 1961 m. Lietuvoje gyveno dar apie 21 tūkst. tetervinų, 1971 m. jų skaičius sumažėjo iki 13 tūkst., 1981 m. – 5 800, o 2001 m. tik 2 – 3 tūkst. Šiuo metu populiacija kiek pagausėjusi ir gali siekti apie 5 tūkst., tačiau daugumos vietinių populiacijų patinai sudaro apie 70 proc., bendro paukščių skaičiaus, todėl jų skaičius auga lėtai.
Didžiausią grėsmę kelia plėšrūnai: krankliai, kiaunės, mangutai. Pavojingas trikdymas tuoktuvių metu. Norint išsaugoti tetervinus yra būtina reguliuoti plėšrūnų skaičių, išsaugoti atvirus plotus pamiškėse, kad paukščiai galėtų organizuoti tuoktuves. Tuoktuvių metu svarbu apriboti miško ir kitus darbus.