Varlės nuodai – iš augalų per vabzdžius
Zoologai skirsto nuodingus gyvūnus į dvi grupes, priklausomai nuo to, kokiu būdu gyvūnas išskiria savo nuodus. Pirmosios grupės atstovai yra pavojingi tik juos palietus ar suvalgius. Šiuo atveju, nuodai kaupiami visame gyvūno kūne, taip pat išskiriami per odą.
Jos išskiriami nuodai yra tokie stiprūs, jog suaugusiam žmogui nužudyti užtenka vos 2 mikrogramų (0,000002 g). Įdomiausia tai, kad ši varliagyvių grupė nėra savaime nuodinga. Perkėlus gyvūnus iš jų natūralios buveinės, jie taptų paprastomis varlėmis. Mat šios varlės minta nuodingais vabzdžiais, kurie savo ruožtu nuodus gauna iš augalų.
Šios žuvies organai yra persisunkę mirtinais neurotoksinais (medžiagomis, kurios veikia nervų sistemą), tačiau Japonijoje tinkamai paruošta fugu laikoma delikatesu. Žinoma, egzistuoja ir daugiau neurotoksinus išskiriančių gyvūnų, įskaitant kai kurias paukščių rūšis, pavyzdžiui, paukščius pitohui, gyvenančius Naujojoje Gvinėjoje.
Geluonis: medžioklei, gynybai ir konkurentams nuo patelių „atmušti”
Priklausomai nuo organizmo rūšies, nuodai gyvūnų karalystėje atlieka labai įvairias funkcijas. Gyvatės, skorpionai, vorai, šimtakojai, medūzos ir kiti gyvūnai nuodų pagalba paralyžiuoja ir taip pat suvirškina savo auką. Kitais atvejais nuodai naudojami gynyboje – tokią priemonę dažniausiai pasitelkia driežai, žuvys ir vabzdžiai.
Ar yra vilties išgyventi?
Nustatyti, kuris nuodingas gyvūnas yra pats pavojingiausias žmonėms, nėra lengva. Viskas priklauso nuo apibrėžimo ir kas mus domina: pavyzdžiui, jei nagrinėjame gyvates, ar norime sužinoti, kurios gyvatės įkandimas nužudo daugiausiai žmonių, ar kuriai gyvatei įkandus yra mažiausiai šansų išgyventi? Bandant atsakyti tiek į pirmąjį, tiek į antrąjį klausimą susiduriame su keliomis problemomis.
Gyventojų tankis ir socialiniai įpročiai neabejotinai daro įtaką žmonių, mirusių nuo nuodingo gyvūno įgėlimo, skaičiui. Galimybė greitai gauti pirmąją pagalbą ir tinkamą priešnuodį žymiai padidina šansus išgyventi. Taip pat reikėtų turėti mintyje tai, jog kai kurios nuodingos rūšys yra gerokai agresyvesnės už kitas.
Skirtingais būdais į kūną patekusių nuodų skirtingas ir veiksmingumas
Šie laboratoriniai gyvūnai paprastai dauginasi tarpusavyję, tad gimę individai mažai primena laukinius gyvūnus. Be to, gyvūnai nuo žmonių fiziologiškai smarkiai skiriasi: tai, kas gali sukelti gyvūno mirtį, nebūtinai sukels tokią pačią reakciją ir žmonėms (galimas ir atvirkštinis variantas). Puikus to pavyzdys yra šokoladas: nors nuodingas šunims, papūgoms ir kitiems gyvūnams, kurie negali įsisavinti šokolade esančios medžiagos teobromino, šokoladas žmonėms nekenkia.
Taip pat labai svarbu, kokiu būdu (intraveniniu, poodiniu, į raumenis ar kitu) toksinas patenka į kūną. Nuo to priklauso organizmo reakcija į nuodingą medžiagą, be to mažiausia mirtina dozė gali būti šimtus kartų didesnė, kai nuodas patenka per odą negu kai yra suleidžiamas tiesiai į kraujotakos sistemą. Dėl šių priežasčių laboratorijoje gautų rezultatų pritaikymą realioms situacijoms reikėtų vertinti kritiškai.
Daugumai įgėlimų atrasti priešnuodžiai
Nepaisant to, kaip sunku yra palyginti nuodingus gyvūnus, įvairios organizacijos ir mokslininkai užsiima šiuo darbu. Žemiau yra pateikti keli iš pačių pavojingiausiųjų pasaulio gyvių.
Vorai varžosi nuodingumu
Šių vorų įkandimas gali padidinti kraujospūdį, lemti širdies ritmo sutrikimą, komą ir netgi mirtį. Patinėlių gaminami nuodai savo sudėtyje turi neurotoksinų, kurie veikia tik primatus, įskaitant ir žmones. Nuodai yra tokie stiprūs, jog vaiką mirtis gali ištikti per 15 minučių. Tačiau nuo 1981 m. kai buvo sukurti priešnuodžiai, žmonių aukų nėra buvę. Guinnesso pasaulio rekordų knyga išskiria kitą mirtiną voragyvį – braziliškąjį ginkluotą vorą (Phoneutria). Vos 0.006 mg šio voro nuodų gali pribaigti pelę.
Dažniausia mirties priežastis – paralyžius ir užspausti kvėpavimo takai
Kiti paminėjimo verti gyvūnai: akmenžuvė (lot. Synanceia horrida) dažnai laikoma pavojingiausia žuvimi, jos nuodingi spygliai sukelia įvarių kūno dalių tinimą, kvėpavimo takų nepakankamumą ir traukulius – visa tai gali nužudyti žmogų per šešias valandas.
Keletas kūginių sraigių rūšių, ypač Conus textile ir C. geographus, iššauna nuodų prisotintą „žeberklą“. Jei šis pataiko į žmogų pasekmės būna skaudžios - paralyžius ir mirtis. Australinė jūrų širšė (lot. Chironex fleckeri) yra laikoma pačiu nuodingiausiu jūrų gyviu. Praėjus vos keletui minučių nuo įgėlimo, kūną sukausto paralyžius, gali sustoti širdis ir ištikti mirtis.