Lietuvos gamtos fondas, vykdydamas LIFE+ „Bandomojo ekologinio tinklo pietų Lietuvoje sukūrimas“ projektą, kartu su Metelių ir Veisiejų regioninių parkų bei Dzūkijos nacionalinio parko darbuotojais iš nesaugių vietų surinko kiaušinių dėtis, iš kurių Lietuvos zoologijos sodo inkubatoriuje buvo išperinta beveik per šimtą vėžliukų.
Sustiprėję 1 – 3 metų amžiaus jaunikliai buvo paleisti atgal į gimtąsias vietas – šiltas Dzūkijos balas. Dzūkai šiuos įdomius gyvūnus vadina „geležinėmis varlėmis“.
Balinis vėžlys (lot. Emys orbicularis) – reta rūšis, įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą. Šarvas - alyvinės spalvos arba rudas, juodas, iki 30 cm ilgio. Šie vėžliai yra ilgaamžiai – jie gali sulaukti net 100 metų amžiaus. Pajutę pavojų, slepiasi vandenyje. Žiemoja įsirausę į dumblą. Minta vandens ir sausumos gyvūnais, daugiausiai nariuotakojais.
Sausumoje vėžliai praleidžia nedaug laiko, dažniausiai jie kepinasi saulėje ant vandens telkinyje gulinčių rastų ar kupstų. Nuo savo vandens telkinio vėžliai toli nenueina.
Lietuva yra ant šiaurinės balinio vėžlio rūšies paplitimo ribos. Mūsų šalyje baliniai vėžliai nyksta dėl tinkamų buveinių trūkumo – nebeganomi smėlėti šlaitai apauga pušaitėmis, kūdros užauga krūmais, keliai atskiria vieną buveinę nuo kitos.