Aplinkos viceministro Lino Jonausko teigimu, 80-ies stumbrų bandos sudėtį turėtų ištirti Aleksandro Stulginskio universiteto mokslininkai. Gali būti, jog bandoje yra tokių senų žvėrių, kad juos reikia užmigdyti ar tiesiog leisti nušauti.
Barzdotųjų gauja bus išdalinta
Aplinkos ministerijoje stumbrų klausimą kuruojantis, Gyvosios gamtos apsaugos departamento vyriausiasis specialistas Selemonas Paltanavičius ramina, kad stumbrų kol kas niekas nesidalina.
Iki to meto, kai jie bus išvežti iš savo gyvenamų vietovių, mokslininkams reikia atsakyti į gausybę klausimų.
„Kadangi į ministeriją kreipėsi daug įvairių institucijų ir organizacijų - savivaldybės, Kėdainių medžiotojų ir žvejų draugija, Lietuvos ūkininkai, grūdų augintojų asociacijos - dėl laisvosios stumbrų bandos daromos žalos, tai ministerija inicijuoja dalies tos bandos perkėlimo programą. Tačiau iš pradžių tik deriname, kaip tai juridiškai ir praktiškai įgyvendinti. Šiandien tikrai meluočiau, jei sakyčiau, kad štai jau skirstome stumbrus. Tiesiog ministerijoje buvo pasitarimas su Generalinės miškų urėdijos, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos atstovais“, - aiškino S. Paltanavičius.
„Konkrečiai dar nekalbame, pasiūlytos vietos nutirpus sniegui dar bus žvalgomos, tikrinamos, kiek jos tinkamos būsimam aptvarui, ar jeigu ateity bus formuojama laisvoji banda. Raudonosios knygos komisija taip pat išsakys savo nuomonę, taip pat ir mokslo institucijos. Reikia dideles bandas, kokios dabar yra Kėdainių rajone, po 40 žvėrių, išskaidyti. Tam, kad jų poveikis nebūtų toks koncentruotas“, - kalbėjo Gyvosios gamtos apsaugos departamento specialistas.
Ar stumbrą pagauti lengviau, nei lūšį?
Kaip jau supratote, sugaudyti stumbrai vėl keliaus į aptvarus. Ateityje pagal tai, kaip jie adaptuosis naujose sąlygose, bus sprendžiama, ar dalį jų paleisti į laisvę.
Šiuo metu siekiama išsiaiškinti stumbrų bandos struktūrą. S. Paltanavičius primena, jog Lietuvoje dar nė karto stumbrai nebuvo pervežti į kitą vietą. Ar gali būti leista dalį jų sumedžioti?
„Matote, kaip yra su tuo medžiojimu: prieš pusantrų metų Kėdainių rajone buvo leista nušauti stumbrą, kuris buvo nulaužta koja. Ant trijų kojų vaikščiojo. Tuomet manau, tai vienintelė išeitis. Tai nebent tokiu atveju. Kartais miškuose randamas jau suiręs stumbro kūnas“, - aiškino S. Paltanavičius.
Selemonas PaltanavičiusPo kelerių metų keli stumbrai krito būtent nuo mano minėtos kepeninės siurbikės. Įsivaizduojate, dėl tokio paprasto nežinojimo buvo prarasti gyvūnai! Tad pasiruošimo daugiau, nei konkrečių darbų. Viską reikia labai pasverti
„Nelengvas darbas. Ar žinote, kas vyksta, kai reikia pagauti 30-ies arų aptvare lūšį ir ją paleisti į laisvę? Kartais tame aptvare veterinarai ir specialistai pusę dienos dirba, kol randa galimybę iššauti švirkštą ir ją užmigdyti. Darbai nelengvi, bet vadovybė jau apsisprendė, kad tokią programą vykdysime“, - aiškino S. Paltanavičius.
Stovintis vanduo stumbrams gali būti pražūtingas
Sunkiai sugavus nenuoramas stumbrus bus paimti įvairūs mėginiai tolimesniems moksliniams tyrimams: kraujas, medžiaga genetiniams tyrimams, po oda įterpiamos mikroschemos, kad žvėris būtų galima sekti.
Maga išsiaiškinti, kurie Lietuvos rajonai praturtės stumbrais. S. Paltanavičius neatskleidžia tokios informacijos pabrėždamas, kad vietas, į kurias atkeliaus stumbrai, reikia ištirti daugeliu aspektų.
„Kiekvienam stumbrui turi būti bent hektaras pievos. Stumbrai juk yra žolėdžiai, karvės giminaičiai. Reikia, kad nebūtų stovinčio vandens telkinių, bet kokių kūdrų. Per moliuskus, gyvenančius kūdrose, jie užsikrečia kepenine siurbike ir gali netgi kristi. Toks punktas neįvertintas kažkada, kai steigtas stumbrynas. Po kelerių metų keli stumbrai krito būtent nuo mano minėtos kepeninės siurbikės. Įsivaizduojate, dėl tokio paprasto nežinojimo buvo prarasti gyvūnai! Tuomet vandens telkiniai aplink stumbryną buvo apdoroti, nusausinti. Tad pasiruošimo daugiau, nei konkrečių darbų. Viską reikia labai pasverti. Visgi, turim reikalą su gyvu gyvūnu,“ - aiškina S. Paltanavičius.
Stumbrai į laisvę veržėsi patys
Vis dėlto jau aišku, jog stumbrai negali gyventi nei Suvalkijoje, nei Vidurio Aukštaitijoje. Ši klaida jau buvo padaryta – čia gausu ūkininkų. S. Paltanavičius primena, jog niekas neplanavo laikyti stumbrų laisvėje.
„Kai pastatė pirmąjį stumbryno aptvarą, tvoros buvo medinės - iš karčių. Per keletą metų kartys supuvo, nugriuvo ir stumbrai išėjo į laisvę. Naują tvorą statė gal tris – keturis metus. O vėliau pavyko susigrąžinti tik dalį. Tai ir buvo tų „laisvų stumbrų“ pradžia. Dabar ta banda – 40 žvėrių. Tiesa, radome porą nuskendusių durpynuose, pora susidūrė su transportu. Bet kiekvienam gyvūnui yra grėsmė, kad jis gali žūti“, - dėstė S. Paltanavičius.
„Pirmiausia reikia žinoti tikslą – ar norime išlaikyti laisvą bandą, ar norime stumbrus matyti aptvaruose? Laisvėje gyvūnai sukelia įvairių problemų. Ypač tokie, kaip stumbrai. Ypač išvystyto žemės ūkio teritorijose. Kad Lietuvoje būtų tokių vietų, kurios optimaliai tiktų gyventi stumbrams, nebūtų tokio žmonių tankumo... Manau, nėra tokių. Buvo kalbų apie Žuvinto biosferos rezervato Buktos mišką (Marijampolės raj.), kalbėta ir apie Skuodo regioną, kad būtų bendra populiacija su latviais. Dabar kalbama irgi – kad išdalintume po nacionalinius, regioninius parkus. Kadangi nuostoliai žemės ūkiui - nemaži, turime atsakyti į klausimą – ar galime sau leisti kompensuoti tuos nuostolius?,“ - klausė G. Brazaitis.
Neproduktyviems gresia kulka į tarpuragę?
Nors teiginys, kad galbūt vieną kitą stumbrą bus leista sumedžioti iš pradžių skamba šiurpiai (juk tai Lietuvos Raudonosios knygos žvėris!), G. Brazaitis teigia, jog kai kurie stumbrai iš tiesų yra seni ir savo bandai niekuo negali pasitarnauti.
„Jei leistume juos medžiotojams sumedžioti už nemažus pinigus – galbūt už juos būtų galima išmokėti tas kompensacijas (ūkininkams, - red. past.)? Gal pinigus būtų galima panaudoti tolimesniam stumbrų klestėjimui? Tikrai nebūtų jokių grandiozinių varyminių medžioklių ar panašiai. Visi stumbrai žinomi, kiekvienas individas. Paprastai tokiose medžioklėse visados šalia medžiotojo būna profesionalus medžioklės žinovas, užtikrinantis tvarką. Stumbrai nėra monogaminiai gyvūnai, negyvena poromis. Stumbrų patelės gyvena pulkais, o patinai pavieniui – prisijungia prie patelių pulko ar klajoja po vieną. Todėl patinų reikia mažiau, seno patino sumedžiojimas populiacijai tikrai nepakenktų. Žinoma, visuomenė tokius ketinimus gali vertinti įvairiai. Mūsų ilgalaikis tikslas yra išsaugoti rūšį. Bet ne juos veisti ir dauginti be galo be krašto. Raudonosios knygos komisijos posėdžio dar nebuvo, įdomu būtų išgirsti kitų specialistų nuomones, argumentus. Aš pats šiuo metu taip pat esu apmąstymų stadijoje – ką su jais daryti?“, - teigė Miško biologijos ir miškininkystės instituto direktorius.
Gražūs miško žvėrys Lietuvai kainuoja
O kaipgi bus su stumbrų laisve?
„Jeigu nenorima laikyti stumbrų visiškoje laisvėje galime aptverti didelius miško plotus ir jie ten nedarydami žalos žemės ūkiui gyvens. Tačiau lenkų, kur jie laikomi Belovežo girioje, pavyzdys rodo, kad žiemą vis tiek reikia papildomai šerti... Kitaip tariant, jų laikymas reikalauja tam tikrų sąnaudų. Juo didesnis gyvūnų tankumas, tuo greičiau plinta įvairios ligos. Be to – suaugę stumbrai patinai yra agresyvūs, atsiskiria ir vėl prisijungia prie bandos. Du subrendę patinai vienoje vietoje paprastai nesugyvena. Taigi, jei auginame aptvare, turime stebėti, kad nebūtų „kraujo praliejimo“. Nes kažkaip gaila būtų dėl to prarasti... (stumbrą, - red. past.). Vėlgi turime kištis į tą procesą. Blogiausia turbūt būtų, jei visi išsidalintų po kelis stumbrus. Sunku tuomet būtų juos tinkamai prižiūrėti – kiekvienoje vietoje reikės sukurti aptvarų infrastruktūrą, reikės ir veterinarinės priežiūros, ir gero maitinimo. Ar visose auginimo vietose tokiu atveju stumbrai būtų tinkamai prižiūrimi? Aš pasisakyčiau už tai, kad turėtume išlaikyti gyvybingą bandą. Išliktų galimybė vėliau juos planingai veisti, o gal būt vėl iš nelaisvės paleisti į laisvę“, - svarstė G. Brazaitis.
Jis taip pat svarstė, jog idėja atkurti laisvėje gyvenančių stumbrų populiaciją, kaip buvo pasielgta su tauriaisiais elniais, nėra racionali.
„Stumbrams tinkamiausi lapuočių miškai, tačiau mūsų derlinguose regionuose miško masyvai nepakankamo dydžio, daug žmonių gyvena greta jų, dažnai trikdydami stumbrus lankosi miškuose, užsiima intensyviu žemės ūkiu pamiškėse, nekalbant apie tankų kelių tinklą. Galime įgyvendinti įvairias svajones, bet visos svajonės kainuoja pinigus visuomenei. Ministerija juk kasmet moka nemažas išmokas savininkams, rūpinasi tos laisvosios bandos išlaikymu“, - apie stumbrų „kainą“ kalbėjo G. Brazaitis.