Įspūdinga Rasos šventė (kupolinės), susijusi su vasaros saulėgrįžos švente, kupina paslapčių ir netikėtumų. Augalams šiuo metu skiriamas ypatingas dėmesys, nes manoma, kad jų gydomosios galios itin sustiprėja.
Renkami vaistiniai augalai džiovinimui, rišamos maginę reikšmę turinčios puokštelės, pinami vainikai. Gydomosios, stiprinančios galios įgyja ir vanduo, ypač tekantis.
Tikima, kad net rasa turinti jauninančių, naujų jėgų suteikiančių savybių. Tereikia nusiprausti prieš saulėtekį rasakilos lapuose susikaupusia rasa ir galima atjaunėti, išlyginti raukšles, išgydyti ligas. Ši rasa net būdavo renkama vaistams. Taigi dar nevėlu šią liaudies išmintį išbandyti.
Viduramžiais alchemikai taip pat bandė panaudoti rasakilos savybes ir nuo jos lapų surinktą rasą filosofiniam akmeniui gauti. Lotyniškas genties pavadinimas siejamas būtent su šiais bandymais: botanikas Bock pirmasis pavadino augalą Alchimila, o Linėjus – Alchemilla vardu. Lietuvoje ji vadinama raskila, rasuole, pievos panele ir panašiai.
Rasakila (Alchemilla) – erškėtinių šeimos daugiametis augalas. Rasakilų lapai apskritai inkstiški, klostėti. Žiedai smulkūs, be vainikėlio, gausiai susitelkę į žiedynus. Pasaulyje žinoma keli šimtai šios genties rūšių, tačiau jas būdinti yra sudėtinga. Lietuvoje auga apie 20 rūšių.
Paprastoji rasakila (Alchemilla vulgaris L.) vartojama kraujavimui stabdyti, žaizdoms gydyti, kai kur – kraujo spaudimui mažinti. Tai daržinis, dekoratyvinis augalas. Nors šis kuklus augalas iškart neatkreipia mūsų dėmesio stambiais ryškiais žiedais, stabtelkime ties juo ir pasigėrėkime jo lapų grožiu ir rasos įvairiaspalviu spindesiu juose.