Į LRT.lt redakciją parašęs ir juodojo šliužo nuotrauką atsiuntęs skaitytojas klausia, ar šliužai nėra kenksmingi. Taip pat vyriškiui norisi šliužų, esančių jo sodybos teritorijoje, atsikratyti, nes jų esą labai daug.
Specialistai atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje gyvena įvairių rūšių šliužai. Juodasis – daugiausia miškų gyventojas.
„Jis taip pat randamas ir parkuose, soduose, paupiuose. Nemanau, kad vienoje vietoje šios rūšies šliužų galėtų būti ypatingai daug. Paprastai jų sankaupų nebūna, nesu tokių atvejų matęs ar apie juos girdėjęs“, – pasakoja zoologas Albertas Gurskas.
Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Sodininkystės ir daržininkystės instituto Augalų apsaugos laboratorijos doktorantas Rimantas Tamošiūnas atkreipia dėmesį, kad juodieji šliužai mėgsta slėptis ir dažniausiai renkasi tūnoti rečiau žmogaus lankomose natūraliose buveinėse.
Kaip yra įprasta gamtoje, juodieji šliužai gyvena ten, kur randa tinkamo maisto.
Aktyvūs šie šliužai tampa ne tik tamsiuoju paros metu, bet ir prieš lietų ar palijus, esant didelei drėgmei.
A. Gurskas pastebi, kad juodieji šliužai ieško „kuo kaloringesnio maisto“: „Jie visaėdžiai: minta augalais, puvenomis, grybais, net atmatomis, vieni kitus negyvus valgo.“
Kartais gali misti ir gyvūnų gaišenomis.
„Tai labai dideli šliužai“, – pabrėžia Sodininkystės ir daržininkystės instituto Augalų apsaugos laboratorijos doktorantas. Juodieji šliužai užauga iki 10–12 cm, tačiau jų ilgis šliaužiant gali siekti 10–20 cm.
Nuo ko priklauso, ar jis būna ilgesnis, ar trumpesnis? „O nuo ko priklauso, kokio ilgio yra sliekas? Tai toks gyvūnas. Jei jis tokioje būsenoje, kad nori kur nors labai greitai nušliaužti, gali atrodyti ilgesnis, nes jis išsitiesia visu įmanomu savo ilgiu. [LRT.lt skaitytojo] nuotraukoje matau, kad jis labai laibas. Retai kada taip būna – prie įprastų sąlygų juodieji šliužai susitraukia“, – sako A. Gurskas.
Daržams kenkia ne juodieji šliužai
Juodasis šliužas žmogui nėra kenksmingas, tikina pašnekovai. „Žalos žmogui juodieji šliužai tikrai nedaro, išskyrus gal nebent ne visai estetišką (kai kuriems) vaizdą. Nė vienoje valstybėje juodasis šliužas nėra įvardijamas kaip žaladarys“, – komentuoja R. Tamošiūnas.
Pašnekovas sako, kad gamtoje kenkėjų apskritai nėra – žodį „kenkėjas“ sugalvojo žmogus, siekdamas įvardyti tam tikrus organizmus, kurie sukelia vienokius ar kitokius nuostolius jo ūkinei veiklai ar jam pačiam betarpiškai.
„Tačiau gamtoje visuomet egzistuoja pusiausvyra ir veikia įvairūs savireguliacijos mechanizmai, kurie užtikrina, jog nė vienas organizmas neišplis ir neįsigalės tiek, kad sunaikintų viską aplinkui“, – pabrėžia jis.
Specialistai sako, kad pavojingi ir žalingi auginamiems augalams kenkėjai yra kitos bekriauklės sraigės, pavyzdžiui, iberinis smalžys, priklausantis smalžinių šeimai, ir tinkluotasis dirvašliužis, priklausantis dirvašliužių šeimai.
Iberinis smalžys minta įvairiomis augalų dalimis – lapais, stiebais, vaisiais, nevengia ir gyvūninės kilmės maisto. Dažnas šių šliužų maistas – auginami augalai, iš kurių dažniausiai nukenčia daržovės, rečiau vaismedžiai ar vaiskrūmiai, dekoratyviniai augalai ir vaistažolės.
„Be to, šie šliužai taip pat minta ir daugeliu natūraliai augančių augalų rūšių. Tad vietovėse, kur šie šliužai išplinta masiškai, žala daržovių pasėliams ar individualiems daržams ar sodams gali būti išties milžiniški“, – sako R. Tamošiūnas.
Tinkluotieji dirvašliužiai yra žalingi žieminių rapsų ir žieminių kviečių kenkėjai, nuėdantys rapsų ar žiemkenčių želmenis ir, masiškai išplitę, galintys sukelti milžiniškų nuostolių.
„Deja, šliužų paplitimas ir jų keliamos žalos mastai Lietuvoje nėra išsamiai tyrinėti. Esu girdėjęs apie keletą atvejų, kai tinkluotasis dirvašliužis sunaikino nemažą dalį rapsų pasėlio“, – pasakoja Sodininkystės ir daržininkystės instituto Augalų apsaugos laboratorijos doktorantas.
Be jau išvardintų kenkėjų specialistai taip pat vardija rudąjį smalžį, vikrųjį šliužą, dirvinį šliužą, didįjį šliužą, kurie tam tikrose vietovėse gali padaryti nemažai žalos žmonių daržuose ir soduose auginamiems augalams.