Akmenžuvių reiktų pasisaugoti, jei ketinate keliauti į Indijos ar Ramiojo vandenyno pakrantes. Jų pasitaiko ir Karibuose, Floridoje. Tai – jūrų žuvis, nors kai kurios rūšys prisitaikiusios gyventi gėlame vandenyje (upėse).
Šios žuvys žudo nuodais, kurie kaupiasi dygliuotame nugaros peleke. Jei kas nors sudrumsčia tarp akmenų nepastebimai pradingusios akmenžuvės ramybę, ji pašiaušia nugaros peleko dyglius (jų suaugę egzemplioriai turi po keliolika, visi jie – sklidini mirtinų nuodų) ir... kantriai laukia...Kol agresorius ant jos užlips ar kaip kitaip užpuls ir virs auka. Beje, šios žuvys gali kelias valandas išbūti be vandens, ore ir išgyvena.
Jei ant akmenžuvės užliptų basas žmogus, peleko dygliai susmigtų į pėdos audinius, o šie dyglius suspaustų taip, kad į audinius būtų sušvirkšti nuodai. Australijoje nuo šios žuvies kasmet nukenčia 700-800 žmonių. Žinoma, mokslininkai yra sukūrę priešnuodžių, tačiau jei šie nebus suleisti laiku, auka mirs.
Nesulėtintuose kadruose nuodų iššvirkštimas primena šūvį – nuodų pliūpsnis vertikaliai į viršų skrieja gerą pusmetrį, o gal ir daugiau. Kaip atrodo sušvirkštimo procesas 1500 kadrų per sekundę greičiu? Kviečiame pasižiūrėti Australijos toksikologo pademonstruotą „akmenžuvės melžimo“ eksperimentą.