Internete greitai paplito vaizdo įrašas, kuriame vaizduojama neva karvę išvemianti anakonda, tačiau „Youtube“ vaizdo įrašo skelbiama sensacija biologai suabejojo – anakonda greičiausiai buvo prarijusi ne karvę, bet ožką.
Buvęs Bronkso zoologijos sodo (Niujorkas, JAV) biologas ir populiarus rašytojas apie gamtą Frankas Indiviglio portalui livescience.com teigė, kad nėra pasaulyje tokios anakondos, kuri galėtų praryti suaugusią karvę. „Greičiausiai vaizdo įraše matome anakondą ryjančią ožką arba veršiuką. Daugelį galėjo suklaidinti gyvūno odos spalvos. Jos iš tiesų gali priminti karvę, bet išvemto gyvūno odos spalva ir raštas gali būti virškinimo pasekmė,“ - sako biologas. Anot jo, ožkos yra įprastas anakondų grobis, todėl stebinti neturėtų. Esą iš nežinojimo kažkas pagalvojo, kad tai karvė ir paskelbė visam pasauliui.
Dalis internautų spėliojo, kad anakonda galėjo bandyti praryti ir kapibarą – vietinį Pietų Amerikos graužiką, kuris gali užaugti iki 80 kg svorio, bet F. Indiviglio šią versiją taip pat atmeta: „Kapibaros turi visai kitokio rašto kailį, kitokias kojas, kitokią uodegą. Tai negali būti ji“.
Didžiausias dokumentuotas gyvatės grobis – 1955 m. hieroglifinis pitonas prarijo 59 kg sveriančią impalą (antilopę primenantis gyvūnas).
Anakondos gyvena Pietų Amerikoje ir gali užaugti iki 6 metrų ilgio. Retais atvejais pasiekia 150 kg svorį. Šios gyvatės nėra išrankios maistui – griebia viską, ką gali. Jų virškinimo traktas labai stiprus – suvirškina viską, išskyrus kaulus, kiautus ir kailį. Šias liekanas vėliau gyvatės išvemia.
Vaizdo įraše galima matyti kaip anakonda išvemia prarytą auką. Toks elgesys – visiškai normalus. Pajutusios pavojų, anakondos skuba išvemti maistą, nes prarijusios didesnį gyvūną jos būna labai sunkios ir lėtos. Be to, kartais jaunesnės gyvatės tiesiogine to žodžio prasme apžioja daugiau nei pajėgia suvirškinti.
„Anakonda greičiausiai išsigando ją radusių žmonių ir stengėsi kuo greičiau atsikratyti nereikalingu balastu. Nors vaizdo įrašas labai trumpas, garantuoju, kad ji stengėsi pasprukti“, - įsitikinęs F. Indiviglio.