Kaune pražydo baisiai smirdintis, bet labai gražus augalas

Beveik mėnesiu anksčiau nei įprasta VDU Kauno botanikos sodo oranžerijoje ima žydėti įspūdingo dydžio, formos ir istorijos augalai. Nemalonų kvapą skleidžiantis leopardinis amorfofalas – tikras egzotikos mėgėjų traukos objektas.

„VDU Kauno botanikos sode leopardiniai amorfofalai lankytojus traukia nuo 2008 m., kuomet augalą padovanojo buvęs direktorius dr. R. Budriūnas. Šiais metais augalas pražysta kiek anksčiau – paprastai žiedų sulaukdavome vasario viduryje. Jeigu dienos nebus labai saulėtos, amorfofalai žydės apie savaitę. Nemalonų kvapą jie skleidžia apie dvi dienas“, – sakė VDU Kauno botanikos sodo oranžerijos vedėja dr. Judita Varkulevičienė.

Augalą vadina „lavono gėle“ ir „velnio liežuviu“

Gentyje, kurios pavadinimas verčiamas kaip „beformė išauga“, – apie 170 augalų rūšių, augančių atogrąžų juostoje nuo Afrikos iki Australijos. Didžiulis augalo žiedas išauga iš po žeme esančio gumbo. Vos kelios rūšys maloniai kvepia, o dauguma turi nemalonų pūvančios mėsos kvapą. Taip augalas privilioja muses, kurios, patekusios į žiedo vidų, negali išlipti, nes trukdo daugybė burbuolės viduryje išsidėsčiusių plaukelių. Išsilaisvina, kai vyriškieji žiedai subręsta, ir žiedadulkės nusėda ant vabzdžių, kurie apdulkina moteriškus žiedus. Savidulka nevyksta, nes moteriški žiedai vystosi anksčiau. Žiedyno apačioje yra moteriški piesteliniai žiedai, aukščiau – vyriškieji kuokeliniai, o viršutinė dalis – sterili. Pavasarį iš gumbo išauga vienintelis lapas.

Pats stambiausias šios genties atstovas – Amorphophallus titanum. Šį augalą 1878 m. rado ir aprašė italų botanikas O. Bekkaris. Žiedas išauga iki 2,5 m. aukščio, žydi 2–3 dienas. Gumbo skersmuo būna iki 50 cm, svoris – 25–50 kg (didžiausias svoris – 75 kg). Tėvynė – Sumatros sala, kur šie augalai auga kalkingose kalvose. Paplitę pavadinimai – „gyvatės palmė“, „velnio liežuvis“ ir „lavono gėlė“. Auginimas – labai sudėtingas.

Naudoja medicinoje ir net valgo

Anot dr. J. Varkulevičienės, Kinijoje amorfofalas auginamas jau 1500 m. „Kinai juos džiovina, kepa, troškina, gamina ne tik miltus, makaronus, padažus ir želė, bet ir naudoja kosmetikos pramonėje ir medicinoje. Beje, nors šie šakniagumbiai turi daug krakmolo, jie yra nekaloringi – tinka dietinėje mityboje“, – pasakojo dr. J. Varkulevičienė.