LRT radijo klausytoja, paskambinusi nuomonių telefonu, teiravosi, kodėl nuo erkių nepurškiami miškai ir pievos. „Kodėl nepurškiami mūsų miškai ir pievos nuo visokių parazitų, ypač nuo erkių. Jos tapo vos ne maru. Ankščiau purkšdavo kasmet, net po du, tris kartus“, – piktinasi klausytoja iš Kauno rajono.
M. Žigutienės teigimu, Lietuvoje miškai ir pievos nuo erkių niekada nebuvo purškiami. Purškimo darbai buvo atliekami tik prieš medžių ir kitus panašius parazitus.
Anot entomologės, tai galėjo turėti įtakos bendram smulkiųjų graužikų pagausėjimui, o jie ir yra pagrindiniai erkių maitintojai.
Tačiau gyvūnų populiacijas reguliuoti cheminiais preparatais nerekomenduojama, tai neefektyvu ir brangu, teigia M. Žigutiėnė. Gyvūnai erkes išnešioja po įvairias teritorijas, o erkių biologija rodo, kad tik dalis erkių būna viršutinėje augmenijos dalyje, kita dalis – pasimaitinusios tūno po miško paklote, ten virškindamos kraują arba besinerdamos į kitą vystymosi stadiją. Po tam tikro laiko jos išlenda į apdorotą nupurkštą teritoriją ir vėl yra aktyvios.
Specialistės teigimu, norint sumažinti erkių populiaciją tam tikroje teritorijoje, reikia neleisti žolei užaugti aukščiau nei 10 cm. M. Žigutienė sako, kad tai reikėtų daryti ne nuo liepos mėnesio, o nuo pat ankstyvo pavasario.
„Aukšta žolė yra labai geras prieglobstis smulkiesiems graužikams, jie ten tarpsta, veisiasi, taip pat maitina erkes ir platina erkių sukeliamas ligas“, – pažymi entomologė.