Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus viršininko pavaduotoja Edita Zdanevičienė teigė, kad didžioji dalis gaisrų kyla ūkiškai neprižiūrimose nešienaujamose pievose, apleistuose bei neariamuose laukuose: ,,Dažniausiai tokie laukai dega Nemėžio seniūnijoje (Skaidiškių, Paliepiukų, Murlinės, Didžiasalio kaimuose), Nemenčinės seniūnijoje (Miškinių, Raudondvario, Radžiukų kaimuose), Paberžės seniūnijoje (Pociūnų, Paberžės, Glitiškių kaimuose), Šatrininkų seniūnijoje (Karklėnų, Naujasodžio, Kapitulščiznos kaimuose) ir Maišiagalos seniūnijoje (Karvio, Kiemelių kaimuose)“, - vardijo E. Zdanevičienė.
Citata
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas primena, kad už žolės deginimą yra numatyta administracinė atsakomybė, o už nepilnamečių nusižengimus yra baudžiami jų tėvai. Už žolės deginimą piliečiai gali būti nubausti nuo 200 iki 1000 litų bauda, o pareigūnai – nuo 400 iki 1200 litų.

Nors Vilniaus mieste gaisrų kyla mažiau ir jie pastebimi daug greičiau, todėl ugnis taip neišplinta, tačiau kasmet liepsnoja pievos, esančios Naujosios Vilnios Linksmojoje, Kurapkų ir Rytų gatvėse, taip pat Rokantiškių, Dariaus ir Girėno bei Ukmergės gatvėse esančios atvirosios teritorijos.

Supleška ir ūkiniai pastatai, kitas turtas

Pagrindinės tokių gaisrų priežastys yra tyčiniai padegimai ir neatsargumas – dažniausiai dėl pakelėse numestos nuorūkos ar neužgesintos laužavietės. Šių gaisrų skaičius rodo, kad dauguma žmonių vis dar mano, jog žolės deginimas pagerina dirvožemį, naikina piktžoles bei kenkėjus. Deginantieji žolę taip pat neretai tikisi, kad paskui toje vietoje ataugs vešlesnė žolė. Tačiau nors laukai po išdeginimo ir sužaliuoja, bet pasikeičia jų dirvožemio struktūra, dirva nuskursta.
Deganti žolė

Be to, neretai nuo degančios žolės ugnis persimeta į miškus, krūmus, ūkinius pastatus ir gyvenamuosius namus. Šių metų kovo 3 d. Vilniaus rajone, Nemėžio seniūnijoje, Skaidiškių kaime, deginant žolę, užsidegė pirtis. Gaisro metu apdegė sienos ir viduje buvę daiktai. O kovo 12 d. Vilniaus rajone, Pagirių seniūnijoje, Tarnėnų kaime, ugnis nuo degančios žolės persimetė prie ūkinio pastato ir netoliese esančio statybinio vagonėlio. Gaisro metu ūkinis pastatas sudegė visiškai, išdegė vagonėlio vidus. Laimei, ugniagesiams pavyko apsaugoti šalia esančius 3 gyvenamuosius namus.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas primena, kad už žolės deginimą yra numatyta administracinė atsakomybė, o už nepilnamečių nusižengimus yra baudžiami jų tėvai. Už žolės deginimą piliečiai gali būti nubausti nuo 200 iki 1000 litų bauda, o pareigūnai – nuo 400 iki 1200 litų.

Be to, gali tekti atlyginti ir gamtai padarytą žalą, kuri kartais siekia ne vieną tūkstantį litų, o Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos, esant žolės deginimo atvejams, gali taikyti sankcijas išmokant paramą. Už tyčinį turto sunaikinimą padegant asmenys įstatymų numatyta tvarka gali būti patraukti ir baudžiamojon atsakomybėn.
Deganti žolė

Pastebėjus tokius gaisrus, reikėtų nepraeiti pro šalį, o pasistengti juos užgesinti, nelaukiant kol liepsna išplis į didesnius plotus. Liepsnojančią žolę nedideliame plote galima užgesinti užplakant liepsną medžių šakomis, užpilant ją vandeniu arba smėliu.

Jeigu matote, kad su ugnimi nepavyks lengvai susidoroti, nedelsdami kvieskite ugniagesius gelbėtojus bendruoju pagalbos telefonu 112.