Senoliai šią dieną patardavo praverti tvartų duris, įleisti vidun saulės, kad gyvuliai pasidžiaugtų ateinančiu pavasariu. Taip pat buvo patariama gyvulius išleisti į lauką. Tikėta, kad greičiau augs, bus atsparesni.
Dabar šiais patarimais mažai kas tiki, o miesto žmonės kovų sugrįžimą žymiai dažniau sieja su problemomis nei su malonia kaimynyste.
Todėl GRYNAS.lt domisi, kaip surasti santarvę su šiais paukščiais.
Duodami leidimai ardyti lizdus
Pagrindinė šių paukščių populiacijos mažinimo priemonė - lizdų ardymas. Vilniaus RAAD Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas Sigitas Mikėnas teigė, kad yra išduodami leidimai ardyti tokių paukščių lizdus, tačiau tai nėra efektyvi priemonė.
„Miestų komunalinių ūkių įmonės bando tuos lizdus ardyti, yra tam išduotas leidimas Vilniaus mieste. Tam tikrose vietose iki kovo 1 dienos lizdai buvo ardyti. Bet, mano supratimu, nėra ta priemonė efektyvi, kadangi išardo lizdą ir kovo antroje pusėje, prieš dedant kiaušinius, tuos lizdus vėl susuka, o tuo metu ardyti lizdų nebegalima, nes tai draudžia paukščių direktyva ir mes leidimų jau nebe išduodam. Taigi, tas dabartinis ardymas tampa neefektyvus“, - kalbėjo S. Mikėnas.
Anot jo, kur kas geresnė priemonė - paukščių baidymas: „Mano nuomone, efektyviausia priemonė yra paukščių baidymas tuo metu, kai lizdai yra atnaujinti arba neišardyti ir paukščiai deda kiaušinius. Jeigu paukščiai yra atbaidomi nuo lizdų, kiaušiniai atšąla ir paukščiai neatsiveda jauniklių. Ir tada jie turėtų pasitraukti į tas teritorijas, kur jiems yra ramiau ir saugiau veistis ir auginti jauniklius. Iš tiesų šie paukščiai yra protingi ir moka įvertinti situaciją. Tas baidymas gali būti įvairus: ir triukšmą kelia, ir garsus plėšriųjų paukščių galima leisti.“
Mano, kad baidymas nėra humaniškas
„Mano nuomone, baidyti paukščius nuo kiaušinių nėra humaniškas būdas, kai jau kalbam apie jauniklius ir sudėtus kiaušinius. Jie gali į lizdus grįžti naktį, juk visą parą jų nebaidysime. Iš tiesų yra būdų, kaip reguliuoti šių paukščių populiaciją, tačiau tam reikia kantrybės. Reikia kelių metų ir dažnai žmonės daro klaidą, kad populiacija susirūpina tik tuomet, kai paukščiai jau atsivedė jauniklių. Iš tiesų tuos darbus reikėtų pradėti dar žiemą. Kai paukščiai grįžta, bet dar nesudeda kiaušinių, juos reikia baidyti iš lizdų. Tuomet po kiek laiko jie persikelia į kitą vietą, žinoma, gali būti, kad ta vieta irgi nebus gera, tuomet laukia vėl ilgas darbas“, - sakė D. Makavičius.
Anot jo, dažnai pas mus visi varniniai paukščiai vadinami vienu pavadinimu – varna. Tačiau iš tiesų kovai gyvena kolonijomis: „Jie yra socialūs gyvūnai ir gyvena didžiulėmis grupėmis. Taip jau susiklostė, kad jie gyvena prie žmogaus, o ne atokesniuose parkuose.“
Vis dėlto, gamtininko teigimu, reikėtų būti atlaidesniems, nes šie paukščiai yra mūsų gamtos dalis, nuo seno yra įprasta, kad jie yra tarp mūsų.
Populiacija labai sumažėjo
Lietuvos ornitologų draugijos tarybos pirmininkas Laimonas Šniaukšta tikina, kad šių paukščių populiacija yra labai sumažėjusi.
Tačiau, anot jo, paukščius baidyti turi žmogus, kuris išmano apie tai. Kitaip galima pridaryti bėdų: „Mūsų draugija pernai skaičiavo kovų kolonijas ir daug kur jos buvo išnaikintos. Mūsų vertinimu, per paskutinius du dešimtmečius kovų sumažėjo 40 procentų. Toli gražu ne visi skiria kovą nuo varnos, kuosos ar kitų varninių paukščių, todėl negalima imtis kažkokių veiksmų tiems, kurie neturi žinių, ar remtis informacija, kuri buvo pateikiama prieš kelis dešimtmečius, nes dabar tas paukštis gali būti net ir nykstantis.“
Ornitologas teigia, kad jeigu šių paukščių kažkur daugėja, reiškia, jiems yra palankios sąlygos. Varniniai paukščiai mėgsta pasikapstyti po šiukšlynus. Jeigu kažkur yra tinkamų jiems mitybinių bazių, natūralu, kad jie ten ir koncentruojasi.
„Be to, aš kelčiau ir pakantumo klausimą. Gyvename ne vieni. Kartais gyvename ir daugiabučiuose, turime kaimynų, būna, kad ir jie triukšmauja, bet mes jų neiškeliam į kitus namus. Kartais problema gali būti keliama ne visai pagrįstai“, - teigė L. Šniaukšta.
Žvirbliai žmonėms – draugai, o kovai ir varnos – priešai
Lietuvos ornitologų draugijos atstovas Gediminas Petkus teigė, kad šie paukščiai yra tarsi sanitarai. Jie naudingi ir žmonių neigiamas požiūris, anot jo, yra nepagrįstas.
„Manau, kad žmonės turėtų susigyventi su tuo, kas yra. Tos populiacijos, esančios miestuose, daro didelę įtaką bendrai šalies populiacijai. Su kovais, kurie gyvena kolonijomis, turime tokią liūdną situaciją ne tik Lietuvos kontekstu, bet ir visos Europos, pastaraisiais metais jų labai sumažėjo, dėl to, kad žmonės masiškai naikina jų lizdus, neleidžia jiems įsikurti. Kovai nėra žalingi paukščiai, jie yra naudingi, nes sulesa daug įvairių kenkėjų. Jie yra savotiški sanitarai ir reikėtų tik džiaugtis, kad mes juos turime. Kalbant apie varnas, kartais būna taip, kad varnų jaunikliai, dar nemokėdami skristi, iššoka iš lizdų ir varnos puola ant žmonių, nes joms atrodo, kad yra pavojus. Matant tokią situaciją, rekomenduojama tiesiog laikytis nuo paukščių šiek tiek atokiau“, - pasakojo G. Petkus.
Ornitologas prisiminė istoriją, kai medžiotojai su šiais paukščiais elgėsi žiauriai: „Kažkuriame mieste pernai buvo didžiulė problema, kai medžiotojai be jokių leidimų šaudė paukščius ir mokinukų prašydavo pagalbos. Tokie dalykai iš viso atrodo nesuvokiami protu ir nehumaniški. Gali trukdyt paukščiui perėt ir taip toliau, bet negalima šaudyti jų ar jauniklių. O dar vaikai atsivedami parodyti pavyzdį.“
„Tikrai nėra taip, kad savivaldybės labai klusniai tomis datomis ir vadovautųsi. Dažnai išdraskomi lizdai daug vėliau, kai jau paukščių jaunikliai išsirita. Nėra humaniška, kai kovai skraido, o lizdai su kiaušiniais mėtomi. Be to, yra tokių parkų, kurie atokesni, ne tarp namų ar darželių, tuomet juk netrukdo tie paukščiai. Yra koks miškelis atokiai nuo kaimo, kur gyvena kovai, o kažkam vis tiek reikia juos šaudyti. Medžiotojams tai galbūt yra pramoga“, - teigė ornitologų draugijos atstovas.
Specialistas stebisi keista situacija, kodėl visi smulkūs paukšteliai - zylės ir žvirbliai - yra geri žmonių draugai, o kovai ir varnos – priešai.