Siekiant atkurti šio į Lietuvos Raudonąją knygą įtraukto paukščio populiaciją, Lietuvoje prieš keletą metų įkurtas kurtinių veislynas. Dairomasi į kaimynų lenkų patirtį, kai jie teturėję 10 laisvėje gyvenusių kurtinių sugebėjo jų populiaciją padidinti 7 kartus.
Lenkų pavyzdžiai - įkvepiantys
Kol kas vienintelio mūsų šalyje veikiančio kurtinių veislyno, kuris priklauso Viešvilės valstybiniam gamtiniam rezervatui, direktorius Algis Butleris GRYNAS.lt pasakojo, kad šiuo metu veislyne gyvena 14 kurtinių, kurie priklauso 3-4 skirtingoms genetinėms linijoms. Šis skaičius pustrečio karto mažesnis nei reikėtų, kad kurtinių populiacijos atsikūrimas vyktų produktyviau.
Pašnekovo teigimu, dalis kurtinių nesiveisia nelaisvėje, tačiau šviesos šioje situacijoje suteikia kaimynų lenkų patirtis.
„Žmonės visą laiką būna pasidaliję į optimistus ir skeptikus. Aš esu prie optimistų, nes yra gerų pavyzdžių kaimyninėje Lenkijoje, su kuria mes bendraujame. Jie viename kalnų masyve, kuris yra bendras su Čekija ir Slovakija, didino kurtinių populiaciją. Buvo likę tik 10 individų gamtoje, o dabar jie jau yra pasiekę, kad gamtoje laisvai gyvena ir veisiasi 70. Matote, kiek kartų jie populiaciją yra pakėlę“, - optimistinį pavyzdį pateikė A. Butleris.
Norint sekti kurtinių gyvenimą laisvėje, būtina paukščiams pritvirtinti siųstuvus. Dėl lėšų stygiaus Lietuvoje kurtinių veislyne to nedaroma, todėl sunku pasakyti, kiek į laisvę paleistų jauniklių išgyvena. „2011 m. į laisvę paleidome 7 paukščius, kol kas esame atlikę tik vizualinius stebėjimus. Jeigu turėtume siųstuvus, jie gerokai palengvintų darbą“.
Lenkai, pašnekovo teigimu, turi gero biudžeto projektą, todėl stengiasi, kad bent kas antras kurtinys, paleidžiamas į laisvę, turėtų radijo siųstuvą. „Lenkai be minėto masyvo, kuriame atkūrė 70 kurtinių populiaciją, ėmėsi ir dar vieno - masyvo pasienyje su Vokietija. Ten bandys atkurti visiškai išnykusią kurtinių populiaciją. Pirmieji duomenys, kuriuos mes turime, kad per pirmus išleidimus į laisvę, išgyveno 55 proc. paukščių. Gamtinės sąlygos ten labai panašios į mūsų. Panašus medynų tipas ir kitkas labai artima. Todėl sakyčiau, kad toks išgyvenamumo rodiklis tikrai yra labai geras“.
Kurtiniai nyksta ir dėl žmonių rekreacijos mastų
Kurtinių nykimą Lietuvoje lemia keletas veiksnių. Juos veikia besikeičiantis kraštovaizdis jų gyvenamojoje aplinkoje - pernelyg intensyvus miškų kirtimas, kai brandesnius miškus keičia jaunuolynai. Antra nykimo priežastis – ypač po karo aktyviai vykdyta pelkių melioracija. Pelkės, kuriose kurtiniai gyvena, buvo iš esmės sunaikintos.
„Kurtinių populiaciją paveikė ir besikeičianti faunos situacija. Šernai yra laikomi vieni iš pagrindinių kurtinių kenkėjų, nes suėda jų kiaušinius. Pokariu šernų priviso labai daug, ta situacija šiandien neramina – šernų skaičius itin šoktelėjęs, nes jie nepamatuotai medžiotojų puoselėjami.
Jų medžioklė nelicencijuota – medžiotojai suinteresuoti, kad šernų būtų daug, jie juos ištisus metus maitina, o jų skaičius šiuo metu yra žalingas gamtai“, - aiškino A. Butleris. Jo teigimu, po karo atsirado ir dar viena rūšis plėšrūnų, kuri kelia pavojų kurtiniams – tai usūriniai šunys (mangutai). Jie dalį dar neskraidančių kurtinių jauniklių suėda. Prie kurtinių nykimo, pašnekovo žodžiais, prisideda ir itin suaktyvėjusi žmonių rekreacinė veikla.
Nors tiksliai suskaičiuoti dabartinės kurtinių populiacijos dydį – sudėtinga, manoma, kad šiuo metu Rytų Lietuvoje – Zarasuose, Rokiškyje, Utenoje kurtinių iš viso nebelikę. Kurtinių populiacija per pastarąjį šimtmetį sumažėjusi kelis kartus ir šiuo metu siekia apie 400.
„Kada šių paukščių skaičius mažėja, atsiranda ir kita problema – prasideda giminingas kryžminimasis tarp individų. Kaip rodo praktika su daugeliu gyvūnų, tai yra didelė bėda, nes paukščiai išsigimsta, tampa negyvybingi. Giminingas kryžminimasis faktiškai tampa visiško išnykimo pradžia“, - sakė A. Butleris.
Kurtinio kaina – per 4 tūkst. litų
„Teoriškai, jeigu leidimą išduotų Aplinkos ministerija, įsigyti kurtinį privačiam asmeniui būtų galima. Jis turėtų įgyvendinti reikalavimus numatytus Saugomų rūšių naudojimo tvarkos apraše, Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklėse. Oficialiai viską susitvarkęs, pastatęs reikiamus statinius, situaciją įvertinus veterinarijos ir aplinkosaugos specialistams, jis galėtų kurtinį laikyti.
O kaip lūšį gali laikyti privatus veisėjas? Lūšis kaip ir kurtinys yra Raudonosios knygos rūšis. Yra skambinę žmonių ir klausę, ar galima. Kol kas mes neturime jų tiek, kad galėtume pardavinėti, bet, mano nuomone, tai yra labai sudėtinga. Lietuviai yra keisti žmonės, nesuprantu jų – aiškini jiems, kad laikant kurtinius yra reikalinga speciali metodika, tačiau jie vis tiek ant savo kurpaliaus viską tempia. Dažnas žmogus galvoja, kad kurtinius kaip vištas laikys. Tai yra nesuvokiama. Skeptiškai į tai žiūriu“, - savo nuomonę apie kurtinių pardavimą privatiems asmenims išdėstė A. Butleris.
Jis sutiko, kad Vakaruose yra tokia praktika, kai privatūs asmenys augina kurtinius savo malonumui. „Vokietijoje yra populiaru, kad žmogus įsigyja kurtinį privačiai. Laiko ne tik kurtinius, bet ir kitus gyvūnus. Susitvarko leidimus ir propaguoja tai kaip tam tikrą kultūrą“. Tačiau ten dažnai naudojamos specialios vakcinos, kurios kenkia paukščiui, pavyzdžiui, trumpina jo išgyvenamumą.
A. Butlerio teigimu, tokį paukšį kaip kurtinys laikyti savo malonumui ar kaip zoologijos sodo eksponatą, yra netinkama. Tinkamesnis variantas – žmones su kurtiniu supažindinti sukuriant specialias sąlygas.
„Žmonės labai domisi, nori pamatyti, kaip atrodo kurtinys. Planuojame parengti specialią ekspoziciją, kurioje žmogus galėtų pamatyti šį paukštį be tiesioginio kontakto. Zoologijos sode rodomas paukštis per tinklą man taip pat siejasi su kontaktu, nes kontaktuojama per orą. Mes mąstome apie ekspoziciją už stiklo, kuris būtų veidrodinis, kad paukštis nesibaimintų. Yra tokia bėda su kurtiniais nelaisvėje, kad jie yra labai inertiški – nežinai, kas šaus į galvą, žmogus gali jį išgąsdinti“, - sakė Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato vadovas.