Laikas užversti galvas į dangų: prasideda meteorų lietus ir sidabriškieji debesys

Vidurvasario vakaro danguje švyti ryškiausios vasaros žvaigždės: aukštai pietryčiuose – didysis Vasaros trikampis – Vega, Denebas, Altairas; vakaruose ryškiausia Jaučiaganio žvaigždė – Arktūras; šiaurėje neaukštai Vežėjo žvaigždyne – Kapela. Šiaurės vakarų pusėje žemyn leidžiasi Didieji Grįžulo Ratai, o šiaurės rytuose tokiame pat aukštyje aukštyn pamažu kopia Kasiopeja, kurią vakarų Lietuvoje seniau vadindavo paslaptingu Jukštandžio vardu.

Geriau sutemus tarp Jukštandžio ir Didžiųjų Grįžulo Ratų galima įžiūrėti ir Slibino žvaigždyno žvaigždžių apraizgytus neišraiškingus Mažuosius Grįžulo Ratus, kurių ienos gale iš silpnų aplinkinių žvaigždžių aiškiai išsiskiria Šiaurinė. 

Neaukštai prie horizonto pietvakarių padangėje tūno grėsmingasis Skorpionas ir jo ryškiausioji žvaigždė Antaris. Mūsų platumoje šis žvaigždynas niekad aukštai nepakyla, todėl apatinės jo dalies – Skorpiono uodegos nematome. Tačiau liepos vakarai yra palankus metas pamatyti jo trikampę galvą ir „širdį“ – rausvą žvaigždę Antarį, kurios vardas, išvertus iš graikų kalbos, reiškia „Marso varžovas“.

Kasdien ilgėjant naktims, palaipsniui ryškės iki tol buvęs beveik nematomas Paukščių Takas. Nors dienomis Saulė ir toliau kaitriai šildys, naktimis, kiek ilgiau užsižiūrėjus į žvaigždes, jau bus juntamas lengvas kosminės vėsos dvelksmas – juk birželyje apsigręžusi Saulė jau kasdien vis ilgiau užsibus po horizontu.

Planetas atstovaus Marsas, Saturnas ir Venera

Marsas vakarais švyti virš pietvakarių horizonto, Mergelės žvagždyne, kiek aukščiau jos ryškiausios žaigždės Spikos. Jis švytės kaip 0 ryškio šviesulys, savo šviesiu 2,5 karto lenkdamas Spikos žvaigždę. Mėnesio antroje pusėje Marsas nuo Spikos pasislinks labiau į kairę.

Citata

Šiltomis liepos naktimis verta ilgėliau romantiškai pasižvalgyti po žvaigždėtą dangų, juolab, kad šį mėnesį susidarius palankioms aplinkybėms, kaip ir birželį, dar bus galima pasidžiaugti ir sidabriškųjų debesų reginiu.

Saturnas vakarais išryškėja pietvakariuose, kiek toliau į kairę nuo Marso, Svarstyklių žvaigždyne. Regimasis atstumas tarp abiejų planetų pamažu mažės, kol galų gale rugpjūčio antrojoje pusėje šios dvi planetos prasilenks danguje vos 4° atstumu. 0,4 ryškio Saturnas savo šviesumu išsiskiria iš blausių Svarstyklių žvaigždžių. Per teleskopą galima įžiūrėti žieduotą Saturno diską bei didžiausią šios planetos palydovą Titaną.

Venera–Aušrinė teka rytais. Ji ryškiai spindės žemai palei rytų–šiaurės rytų horizontą. Iš Jaučio žvaigždyno ji palaipsniui slinks link Dvynių, o mėnesiui baigiantis jau įpusės kelią per šį žvaigždyną. Liepos 24 d. kiek dešiniau nuo Aušrinės spindės plonas dylančio Mėnulio pjautuvėlis.
Merkurijus ir Jupiteris slepiasi Saulės spinduliuose.

Dangų pagyvins meteorai ir sidabriškieji debesys

Nuo liepos 17 d. prasidės vienas garsiausių – Perseidų meteorų srautas. Nors maksimumą jis pasieks tik rugpjūtyje. Liepos viduryje dar prasidės ir Alfa Kaprikornidų bei pietinių Delta-Akvaridų meteorų srautas, pasieksiantis maksimumą liepos 30 d. (iki 16 meteorų per valandą). Tačiau šie meteorų srautai meteorų gausa nepasižymės, tačiau įneš savo neabejotiną indėlį į bendrą „krintančių žvaigždžių“ skaičių. Todėl šiltomis liepos naktimis verta ilgėliau romantiškai pasižvalgyti po žvaigždėtą dangų, juolab, kad šį mėnesį susidarius palankioms aplinkybėms, kaip ir birželį, dar bus galima pasidžiaugti ir sidabriškųjų debesų reginiu.

Nors Saulei vis giliau nusileidžiant po šiauriniu horizontu šių paslaptingų debesų pasirodymo tikimybė mažės, tačiau net iki rugpjūčio vidurio jų galima dairytis vakarais – šiaurės vakarų pusėje, o paryčiui – šiaurės rytuose. Trumpiausiomis vasaros naktimis jie pasirodydavo šiaurėje ir būdavo matomi bemaž visą naktį. Mat negiliai po horizontu nyranti Saulė labai aukštai besidriekiančius debesis tuomet pasiekia apšviesti savo spinduliais, net ir būdama šiaurėje.