Net tos pačios rūšies šikšnosparniai elgiasi skirtingai: dalis šikšnosparnių lieka žiemoti Lietuvoje, dalis pasitraukia piečiau. Paskutiniu metu pastebėta, kad Lietuvoje žiemoti lieka daugiau šikšnosparnių rūšių nei anksčiau manyta – smalsuolių dėka aptinkamos vis naujos šikšnosparnių žiemojimo vietos. Iki šiol mūsų krašte žiemojančios nerastos tik 4 rūšys: mažasis nakviša, Natuzijaus šikšniukas, šikšniukas nykštukas ir šikšniukas mažylis.
Migruojantys Lietuvos šikšnosparniai gali nuskristi iki pusantro tūkstančio kilometrų ir žiemoja Vidurio ir Vakarų Europoje, kai kurie pasiekia kalnuotas vietoves Čekijoje, Slovakijoje, Austrijoje ir apsistoja kalnuose esančiuose urvuose, o Vokietijoje, kur žiemos ne tokios atšiaurios, – medžių drevėse.
Lietuvoje likę šikšnosparniai žiemą praleidžia miegodami. Šio įmigio, dar vadinamo hibernacija, metu sulėtėja medžiagų apykaita, apie 20 kartų sulėtėja kvėpavimas, apie 40 kartų – širdies plakimas, kūno temperatūra nukrinta iki artimos aplinkai temperatūros arba artimos 0o C. Žiemą šikšnosparniai nesimaitina, o minimalioms gyvybinėms funkcijoms palaikyti jie naudoja per vasarą sukauptas riebalų atsargas. Žiemojimui šikšnosparniai renkasi patalpas, kur nėra skersvėjo, garso, šviesos trikdžių, laikosi pastovi temperatūra ir pakanka drėgmės – rūsius, požemius, olas.
Viena iš mėgstamų žiemojimo vietų yra miestų daugiaaukščių blokinių namų ventiliacinės angos – ortakiais cirkuliuojantis šiltas oras šikšnosparniams labai tinka. Pasitaiko, kad atšilus orams, jie net įkrinta į gyventojų balkonus. Paskutiniais metais aptikta nemažai ir medžių drevėse žiemojančių šikšnosparnių.
Šikšnosparnių skaičius sparčiai mažėja ir pasaulyje, ir Europoje, Lietuvoje taip pat. Jiems išsaugoti imtasi įvairių priemonių: sudaromi saugotinų rūšių sąrašai, jų apsaugai taikomi griežtesni reikalavimai. Šiuo metu iš Lietuvoje žinomų 14 šikšnosparnių rūšių net 11 yra įtrauktos į Lietuvos raudonąją knygą. Dvi iš jų – europinis plačiaausis ir kūdrinis pelėausis – įtrauktos į EB Tarybos direktyvą 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos. Lietuvoje yra keletas žiemaviečių, kurios pripažintos svarbiomis šių žinduolių apsaugai: Kaune išlikę fortų statiniai, o Vilniuje – nebenaudojamas Panerių tunelis ir Šilo bunkeriai.
Dėl naktinio gyvenimo būdo ir judrumo šikšnosparniai turi nedaug natūralių priešų. Vienos iš pagrindinių šikšnosparnių nykimo priežasčių yra tinkamų slėptuvių ir maitinimosi buveinių mažėjimas, o vieną didžiausių grėsmių kelia žmogaus tyčinis ar netyčinis šių žvėrelių trikdymas, žalojimas ar net naikinimas. Žiemojimo vietoje radę šikšnosparnį, žmonės dažnai ima jį į rankas, neša į šiltas patalpas, šviečia prožektoriais. Dėl trikdymo, temperatūros pasikeitimo šikšnosparniai atsibunda, o prabudus organizmas pradeda intensyviai naudoti tuo metu taip brangias ir negausias energijos atsargas, kad pakeltų kūno temperatūrą ir suaktyvintų kitus fiziologinius procesus.
Išsekusių energijos atsargų žiemos metu jie negali atstatyti, nes fiziologiniai procesai ir funkcijos žiemojimo metu yra prisitaikiusios ilgalaikiam įmygiui – organizmas negali virškinti suvalgyto grobio, o naudoja tik anksčiau sukauptas maisto medžiagas (poodinį riebalų sluoksnį). Vedamas instinkto iš įmigio staiga pažadintas šikšnosparnis gali maitintis jam pasiūlytu maistu, tačiau organizmas jo neįsisavina.Todėl neretai sutrikdytiems šikšnosparniams įmygio pabaigoje pritrūksta energijos ir jie žūva nesulaukę pavasario.
Todėl prašome – leiskite šikšnosparniams saugiai peržiemoti. Netrikdykite šikšnosparnių žiemos įmigio: net ir didžiausio smalsumo vedami nesilankyte jų žiemojimo vietose, o jei aptikote įsikūrusį jums priklausančiame pastate, neimkite jo į rankas, nešildykite, nekvieskite draugų ir kaimynų pasižiūrėti šio žvėrelio. O jei jis iš tiesų pasirinkęs nesaugią vietą ir manote, kad iki pavasario neišgyvens, skambinkite specialistams į Šikšnosparnių apsaugos Lietuvoje draugiją: 8-684-63709 (Remigijus, Vilnius) arba 8-620-30707 (Deividas, Mažeikiai).
Nors daugelis žmonių jų bijo ar nemėgsta, šikšnosparniai yra labai naudingi gyvūnai. Jie pakeičia vabždžialesius paukščius nakties metu ir sunaikina daugybę vabzdžių kenkėjų – grambuolių, ūsuočių, labai daug kraujasiurbių uodų ir mašalų. Iš šikšnosparnių seilių gaminama net 80 rūšių vaistų. Pasinaudojus sudėtinga orientavimosi sistema, kuriami prietaisai, padėsiantys akliesiems. Kaip ir kiekviena gyvūnų rūšis, šikšnosparniai sudaro dalelę bioįvairovės, kuri teikia mums estetinį bei moralinį džiaugsmą. Tad leiskime šikšnosparniams saugiai peržiemoti, kad vasarą galėtume ir vėl grožėtis jų naktiniais viražais.
Straipsnio autoriai – Remigijus Karpuška ir Deividas Makavičius; Nerijaus Žitkevičiaus nuotrauka.