Sosnovskio barščiai, uosialapis klevas, usūriniai šunys... Tai tik dalelė Lietuvos biologinei įvairovei grasinančių invazinių rūšių. Tokios rūšys paprastai yra agresyvesnės nei vietinės, todėl greitai užima pastarųjų gyvenamus plotus, išstumia arba sunaikina jas pačias. Pasaulio bendruomenė sutinka - globalėjančiame pasaulyje prasideda invazinių augalų aukso amžius.
Nors Lietuva tik periferija pasauliniame globalizacijos kontekste, bet invazinių rūšių puolimą jau spėjome pajusti. 2004 m. Lietuvos invazinių rūšių sąraše buvo 16 punktų, šiemet sąrašas beveik padvigubėjo – 35 rūšys.
„Sąrašas išties prasiplėtė, bet tai nereiškia, kad Lietuvoje atsirado naujos rūšys. Jos jau seniai čia buvo, tiesiog jų populiacijos išsiplėtė ir pradėjo grasinti mūsų vietinei biologinei įvairovei. Invazinių rūšių kontrolės taryba gegužės 8 d. svarstė, kokias naujas rūšis įtraukti į invazinių rūšių sąrašą. Jų buvo pateikta daugiau, bet ne visoms pritarta. Nepaisant to, sąrašas buvo išplėstas, nes invazinės rūšys paprastai yra labai stiprios ir greitai plinta“, - GRYNAS.lt aiškino Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento Biologinės įvairovės skyriaus vyr. specialistė Sigutė Ališauskienė.
Ne visos sąrašo rūšys jau yra įsitvirtinusios ar išsiplėtusios. Pavyzdžiui paprastasis meškėnas Lietuvoje buvo pastebėtas tik kelis kartus, bet iš kaimyninių šalių patirties žinoma, kad šis invazinis gyvūnas yra labai gajus, gebantis gerai prisitaikyti ir labai pavojingas vietinėms rūšims (ypač paukščiams), todėl su juo reikia pradėti kovoti kuo ankščiau.
Taip pat ne visos į sąrašą įtrauktos rūšys visoje Lietuvoje laikomos invazinėmis. Uosialapis klevas, Baltažiedė robinija, Raukšlėtalapis erškėtis, Varpinė medlieva ir Muilinė guboja dažnai auginamos parkuose, sodybose, soduose ir pan. Urbanizuotų teritorijų želdynuose ir želdiniuose jos laikomos neinvazinėmis ir nenaikintinomis. „Didžiausia problema, kai tokie augalai išplinta mūsų laukinėje gamtoje. Jie greitai dauginasi, atlaiko žiemas ir užgožia, išstumia vietinius augalus. Tokiu atveju augalas jau tampa pavojingu ir jį galima naikinti“, - teigė S. Ališauskienė.
Į invazinių rūšių sąrašą šiemet pirmą kartą buvo įtrauktas ir paukštis – kanadinė berniklė. „Ši žąsinių paukščių būrio atstovė kelia pavojų mūsų vietinėms žąsims, nes gali kryžmintis su visomis kitomis žąsimis. Pačios berniklės ir jų palikuonys ima stumti vietinius paukščius, kurie gali ir išnykti“, - pasakojo S. Ališauskienė.
Sąrašas gali ilgėti
S. Ališauskienė neatmeta galimybės, kad ateityje invazinių rūšių sąrašas gali plėstis ir mūsų krašte daugės nepageidaujamų gyvūnų ar augalų: „Tai tikrai įmanoma. Biologinės įvairovės konvencijoje įrašyta, kad invazinių rūšių problema yra globalinė, ne tik Europos ar tam tikro regiono. Vykstant klimato kaitai, į mūsų teritoriją kelsis naujos rūšys ir grasins vietinėms. Kita bėda – mūsų sodininkai. Jie atsiveža pakankamai daug įvairių rūšių, paaugina jas ir jei nepatinka išmeta. Vėliau jos pradeda savaime daugintis ir plisti po kraštovaizdį“.
Europos komisijos koridoriuose šiuo metu nagrinėjamas invazinių rūšių kontrolės klausimas. Kol kas dar neaišku koks bus teisės aktas, bet politikai suvokia, kad tai yra didelė ekologinė problema. Kalbama, kad šių metų pabaigoje pasirodysiančiame įstatyme gali atsirasti ir pirmieji mėginimai riboti prekybą augalais ir sėklomis. Būsimasis įstatymas taip pat įsigaliotų ir Lietuvoje.
Galima naikinti pačiam
„Savo privačioje teritorijoje galite naikinti bet kokią invazinę rūšį, ar tai būtų augalas ar gyvūnas. Jeigu tai norėtumėte daryti kitur, turėtumėte gauti savininko arba valdytojo sutikimą. Tik reiktų atkreipti dėmesį, kad tai nebūtų urbanizuota teritorija, nes kaip ir minėjau, kai kurie augalai ten yra nenaikintini“, - pažymėjo S. Ališauskienė.
Kol kas jokie sisteminiai invazinių rūšių naikinimo darbai respublikos mastu dar nevyksta, bet medžiotojams yra leidžiama ištisus metus medžioti visus į sąrašą įtrauktus gyvūnus. „Taip pat šiemet jau turės prasidėti ir pilotinis bandymas naikinti invazines rūšis kai kuriose saugomose teritorijose. Jau yra tam gautas finansavimas. Po dviejų trijų metų bus aišku, kaip sekėsi tai daryti ir jei rezultatai bus teigiami, programa gali būti išplėsta valstybiniu mastu“, - teigė vyr. specialistė.
Pasigenda sisteminio požiūrio
Invazinių rūšių lemtis kol kas dar nėra aiški. Jas išnaikinus atsirastų taip vadinamos ekologinės nišos. Gamtininkas Andrejus Gaidamavičius įsitikinęs, kad išnaikinus kanadines audines, jas reiktų pakeisti kažkuo kitu. „Kanadinės audinės užima labai svarbią ekologinę nišą mūsų gamtoje, tą pačią, kaip kažkada užėmė europinės ir ta niša negali likti tuščia, nes kuo daugiau tokių tuščių nišų tuo sparčiau griūna visa ekosistema. Jei jas išnaikins, tai kas bus vietoje jų? Atgal reintrodukuos europines audines? Kad tokių planų net visai nėra“, - įsitikinęs gamtininkas.
A. Gaidamavičius sutinka, kad invazinės rūšys Lietuvoje tikrai yra nepageidaujamos, bet jis pasigenda motyvų, kuo remiantis rūšis yra paskelbiama invazine: „Kad būtų nustatyti tie kriterijai ir įsitikinta, kad rūšis juos atitinka, reikia ekologinių tyrimų. Tikriausiai, kažkas jau tirta, bet toli gražu to nepakanka. Aš kaip geologas vis primenu ekologams, kad absoliučiai visos rūšys Lietuvos teritorijoje yra invazinės, net ir žmogus. Nes kai buvo ledynmetis, čia nebuvo nė vienos rūšies.
Ir šylant klimatui plito vis naujos ir naujos rūšys: pirmiausia šiaurės elniai, paskui juos vilkai, dar po poros tūkstančių metų atsirado ir lūšys, įpusėjus dabartiniam šiltajam laikotarpiui (holocenui) atsikraustė voverės skraiduolės. Visą laiką mūsų teritoriją pasipildydavo naujomis invazinėmis rūšimis. Tas vyksta ir dabar, nes klimatas toliau šyla nesustabdomai ir nesustabdomai turėsime vis daugiau ir daugiau invazinių rūšių.
Tik dalis tų rūšių plinta natūraliai, o dalis atvežamos žmonių - tai būtent šitos yra žymiai didesnė blogybė, bet praeina keli dešimtmečiai ar net šimtmečiai ir ta invazinė rūšis natūralizuojasi, tampa vietine. Pavyzdžiui ondatra - ji, manau, jau visiškai natūralizavosi mūsų aplinkoje ir aš jos nelaikau invazine blogąja prasme. Ji turi savo natūralius priešus, turi ligas ir parazitus, kaip ir visos kitos rūšys. Žodžiu, užima ekologinę nišą ir prie jos visos kitos rūšys taip pat jau prisitaikė“.
Invazinių rūšių sąrašas
Raudona spalva pažymėtos pirmą kartą į invazinių rūšių sąrašą įtrauktos rūšys
Gyvūnai:
1. Mangutas (Nyctereutes procyonoides)
2. Kanadinė audinė (Mustela vison)
3. Ondatra (Ondatra zibethica)
4. Paprastasis meškėnas (Procyon lotor)
5. Pilkoji žiurkė (Rattus norvegicus)
6. Kanadinė berniklė (Branta canadensis)
7. Nuodėgulinis grundalas (Perccottus glenii)
8. Grundalas rubuilis (Neogobius melanostomus)
9. Rainuotasis vėžys (Orconectes limosus)
10. Žymėtasis vėžys (Pacifastacus leniusculus)
11. Apželtakojis krabas (Eriocheir sinensis)
12. Pietinė dumblasraigė (Potamopyrgus antipodarum)
13. Dreisena (Dreissena polymorpha)
14. Jūros gilė (Balanus improvisus)
15. Kietašarvė šoniplauka (Pontogammarus robustoides)
16. Ežerinė mizidė (Paramysis lacustris)
17. Spygliuotoji vandens blusa (Cercopagis pengoi)
Augalai:
18. Uosialapis klevas (Acer negundo) | Urbanizuotų teritorijų želdynuose ir želdiniuose gali būti nenaikintinas
19. Sosnovskio barštis (Heracleum sosnovskyi)
20. Gausialapis lubinas (Lupinus polyphyllus)
21. Baltažiedė robinija (Robinia pseudoacacia) | Urbanizuotų teritorijų želdynuose ir želdiniuose gali būti nenaikintinas
22. Smulkiažiedė sprigė (Impatiens parviflora)
23. Vėlyvoji ieva (Padus serotina)
24. Raukšlėtalapis erškėtis (Rosa rugosa) | Urbanizuotų teritorijų želdynuose ir želdiniuose gali būti nenaikintinas
25. Dygliavaisis virkštenis (Echinocystis lobata)
26. Šiaurinis šemenis (Phalacroloma septentrionale)
27. Varpinė medlieva (Amelanchier spicata) | Urbanizuotų teritorijų želdynuose ir želdiniuose gali būti nenaikintinas
28. Vėlyvoji rykštenė (Solidago gigantea)
29. Aukštoji rykštenė (Solidago altissima)
30. Kanadinė rykštenė (Solidago canadensis)
31. Kanadinė elodėja (Elodea canadensis)
32. Tankiažiedė rūgštynė (Rumex confertus)
33. Šluotinis sausakrūmis (Sarothamnus scoparius)
34. Ilgakotis lakišius (Bidens frondosa)
35. Muilinį guboja (Gypsophila paniculata) | Urbanizuotų teritorijų želdynuose ir želdiniuose gali būti nenaikintinas