„Plačialapė klumpaitė vabzdžius apdulkintojus apgauna ir gerokai pakankina, – teigia Dalytė Matulevičiūtė, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos Metodinio-analitinio centro gamtosaugos ekspertė. – Jos klumpės formos žiedas pritaikytas įvilioti vabzdžius į spąstus. Į vidų patekęs vabzdys nuslysta žemyn ir nebegali tuo pačiu keliu pasprukti į lauką“.
Nors plačialapės klumpaitės radaviečių Lietuvoje yra apie penkiasdešimt, daugumoje jų augalai yra pavieniai. Labai mažos populiacijos neturi perspektyvų išlikti dėl mažos genetinės įvairovės. Populiacijos dažniausiai nyksta ir mažėja dėl aplinkos sąlygų pokyčių – miško kirtimo ar netinkamo ūkininkavimo miškuose. Vien Vilniaus rajone klumpaitė išnyko trijose radavietėse, o vienintelėje išlikusioje dalis buvusios rūšies buveinės yra sunaikinta.
Nepaisant to, Verkių regioniniame parke esanti orchidėjų populiacija yra viena didžiausių Europoje. Pasak D. Matulevičiūtės, nereikėtų turėti iliuzijų, kad įmanoma auginti plačialapę klumpaitę prie namų. „Žmonių bandymai išsikasti augalą ir pasisodinti gėlyne baigiasi šimtaprocente nesėkme, nes sudaryti plačialapei klumpaitei tinkamas augimo sąlygas yra praktiškai neįmanoma. Jai augti reikalingas ne tik savitas dirvožemis ir apšvietimas, bet ir sąveika su mikoriziniais grybais bei kitomis rūšimis“, – aiškina botanikė. Tad norint išsaugoti šias gamtines vertybes, būtina jas palikti natūraliose augavietėse.
Plačiau – vaizdo reportaže.
LIFE integruotojo projekto „Natura 2000 tinklo valdymo optimizavimas Lietuvoje“ ekspertai atlieka plačialapių klumpaičių inventorizaciją ir nustato apsaugos tikslus jų buveinėms. Daugiau apie projektą – www.naturalit.lt.
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos
Rodyti diskusiją (30)