Amalinis strazdas (Turdus viscivorus) – strazdinių (Turdidae) šeimos žvirblinis paukštis.
Buvienė
Pušynai ir mišrūs miškai su didele pušų priemaiša. Labiausiai mėgsta skurdžius kerpinius pušynus.
Paplitimas
Arealas nevienalytis. Eurazijoje paplitęs nuo Atlanto vakaruose iki Angaros aukštupio rytuose. Šiaurinė arealo riba eina Baltąja jūra, Obės žemupiu, o pietuose eina per Mongoliją, Altajų, šiaurės Kazachstaną, Karpatus ir Viduržemio jūros pakrantę.
Kitas arealas driekiasi per Krymą, Tian Šanį, Pamyrą, Mažąją Aziją, Himalajus. Taip pat gyvena Britų, Viduržemio jūros salose, Vakarų Afrikoje.
Žiemoja Viduržemio jūros pakrantėje Afrikoje. Lietuvoje žiemoja labai retai.
Amalinis strazdas Lietuvoje gan retas, dažnesnis Rytų Lietuvoje, aptinkamas taip pat Žaliojoje, Karšuvos giriose. Lietuvoje sutinkamas porūšis Turdus viscivorus viscivorus.
Tinkamose buveinėse paplitęs visur, bet, palyginti su kitais strazdais, perinčių porų tankis santykinai nedidelis.
Išvaizda, skiriamieji požymiai, elgesys
Didžiausias iš šalyje aptinkamų strazdų. Išvaizda panašiausias į strazdą giesmininką, bet už jį šviesesnis ir pastebimai didesnis. Jį esant dažniausiai galima spręsti iš būdingos giesmės ir bendravimo balso.
Viršugalvis ir nugara rudai pilki. Uodega truputį tamsesnė, o antuodegis ir pusiaujas šviesesni už nugarą. Apačia ir galvos šonai balti ar balsvi. Krūtinė ir pilvas išberti apskritomis juodomis netaisyklingai išsidėsčiusiomis dėmėmis. Skruostai su neaiškios formos tamsiomis dėmėmis. Krūtinės šonuose dalis paukščių turi rudas dėmes. Uodegos kraštinės plunksnos gale balsvos, todėl paukščiui kylant skristi uodegos kraštai jos gale atrodo šviesūs. Skrendančio taip pat matomos baltos sparnų apačios (apatinės sparnų dengiamosios plunksnos baltos).
Patelės ir patino apdaras nesiskiria. Sezoniniai jo skirtumai nedideli.
Jauniklių viršus su šviesiomis ir tamsiomis išilginėmis dėmelėmis. Apatinės pusės dėmėtumės mažiau ryškus, šviesesni skruostai ir gerklė. Šviesias dėmeles pusiaujo-antuodegio srityje turi ir jauni paukščiai antrais kalendoriniais metais.
Minta bestuburiais, kuriuos renka daugiausiai nuo žemės. Nuo vasaros antros pusės iki išskridimo sulesa nemažai įvairių miško uogų ir vaisių. Svarbus kai kurių augalų sėklų platintojas. Atsargus ir žmonių arti neprisileidžia.
Mityba
Maitinasi dieną, maistą renka pievose, pušynų kirtimuose, retšiliuose, sodybose. Minta vabzdžių vikšrais, skėriais, voragyviais, žiogais, sliekais, ilgakojų uodų lervomis.
Lesa uogas (mėlynes, medlievas, šermukšnius, kadagius, amalus)
Balsas
Giesmė truputį panaši į kitų rūšių strazdų, bet aukštesnių tonų, mažiau sodri, tylesnė ir su mažiau švilpiamųjų frazių. Gieda mažiau už kitus strazdus ir tik pačioje veisimosi sezono pradžioje. Intensyviausiai gieda ryte. Bendravimo balsas skrendant – sausas tarškėjimas, primenantis garsų knarkimą "trrr" ar "zer-r-r-r".