Meškinis česnakas (Allium ursinum) – česnakinių (Alliaceae) šeimos česnakų (Allium) genties augalas.

Daugiametis, 15–60 cm aukščio svogūninis augalas, efemeroidas. Žydi gegužės mėn. Birželio mėn. pradėjus nokti sėkloms lapai nunyksta. Dauginasi sėklomis ir vegetatyviniu būdu – dukteriniais svogūnėliais. Vienas augalas subrandina 5–55 (80) sėklų, kurios nėra prisitaikiusios plisti, jos išbyra aplink derėjusį augalą. Auga drėgnuose plačialapių miškuose, šaltiniuotose upių ir upelių pakrantėse, šlaituose. Dažniausiai auga Alnion incanae ir Carpinion betuli sąjungų bendrijose, humusingame, nerūgščiame dirvožemyje.

Populiacijų gausumas

Auga Europoje (išskyrus šiaurines sritis), Kaukaze, Mažojoje Azijoje.

Lietuvoje rūšis dažnesnė Vidurio ir Pajūrio lygumose bei vakariniame Žemaičių aukštumos šlaite. Dideli sąžalynai yra Biržų, Tauragės, Kėdainių, Kretingos rajonuose. Pietinėje ir rytinėje Lietuvos dalyje labai reta.

Palankiomis sąlygomis meškiniai česnakai auga gausiais, kelis hektarus užimančiais sąžalynais, kurių 1 m² būna 200–2 500 individų. Didžiausią jų dalį (50–75 proc.) sudaro daigai ir jauni augalai. Žydinčių individų būna nuo 3 iki 15 proc. Mažiau palankiomis sąlygomis populiacijas sudaro pavieniai augalai ar jų grupės.

Žydi gegužės mėn., dauginasi sėklomis ir svogūnėliais. Auga ūksmėtuose lapuočių miškuose, mėgsta apydrėgnius, derlingus dirvožemius.

Vaistams naudojami lapai. Jie pjaunami gegužės mėn. Lapuose yra 42-524 mg% askorbino rūgšties, 0,07 % eterinio aliejaus, cukraus, gleivių, organinių rūgščių, mineralinių ir kitų medžiagų.

Vartojama vaistams, kaip daržovė ir prieskonis.

Grėsmės ir apsauga

Didžiausią grėsmę meškinių česnakų išlikimui kelia augaviečių naikinimas – plynieji miškų kirtimai. Kirtavietės dažniausiai užsodinamos eglėmis, po kuriomis meškiniai česnakai žūsta. Plynose kirtavietėse, paliktose tam, kad miškas savaime ataugtų, išsilaiko, tačiau dėl pavasarinių šalnų ir grybinių ligų beveik nesubrandina sėklų. Todėl augavietėse gali būti atliekami tik sanitariniai kirtimai. Meškinių česnakų lapai yra renkami maistui. Lapų skynimas silpnina augalus ir yra pavojingas mažoms populiacijoms. Šlaituose augančioms populiacijoms pavojų kelia mindymas.

Augalas įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą.