Nors abiejų rūšių sparnuočiai yra baltos spalvos ir panašaus dydžio, atskirti juos gana paprasta. Užtenka žvilgtelėti į gulbės giesmininkės snapą. Jo pagrindas ir šonai geltoni, o galas ryškiai juodas. Plaukiodami šie sparnuočiai kaklo neišriečia į „s“ raidės formą, laiko jį vertikaliai aukštyn. Sparnai ilgi ir tvirti. Kojos masyvios, pilkšvos spalvos. Patinėliai šiek tiek stambesni už pateles. Skleidžiami garsai itin skardūs: kleketavimas, trimitą primenantis klykavimas.
Mėgsta miškatundres. Dėl savo baikštaus būdo gulbės giesmininkės renkasi ramius ir kuo nuošalesnius vandens telkinius: apsemtus durpynus, užžėlusius ežerus, žuvininkystės tvenkinius. Čia minta smulkiais bestuburiais, vandens augalais. Rūšis aptinkama visoje Lietuvoje, šiek tiek gausesnė šalies rytuose. Pastaraisiais metais pastebimi teigiami pokyčiai– mūsų šalyje didėja šių paukščių populiacija. 2001 metais manyta, kad Lietuvoje gali perėti 15–20 gulbių giesmininkių porų, 2010 metais šis skaičius išaugo iki 80–90.
Poras sukuria visam gyvenimui. Labai aktyviai gina savo teritorijas nuo įsibrovėlių. Lizdus (iš šapelių, pūkų) suka atokiose, žmogui neprieinamose vietose. Dažniausiai renkasi nendrių ar panašių vandens augalų užuovėją. Poravimasis vyksta kovo mėnesį. Balandį patelė sudeda nuo 4 iki 7 baltų, pailgos formos kiaušinių, kuriuos peri kiek daugiau negu mėnesį (30–36 dienas). Šiuo laikotarpiu lizdus akylai saugo patinėliai. Išsiritę jaunikliai padengti pilkšvos spalvos pūkais. Skraidyti pradeda po maždaug 80 dienų. Su tėvais nesiskiria iki pat rudeninės migracijos pradžios, o kartais lieka su jais žiemoti. Jauni paukščiai lytinę brandą pasiekia būdami maždaug 4 metų amžiaus. Vidutinė gulbės giesmininkės gyvenimo trukmė: 7–11 metų.
Norint išsaugoti rūšies populiacijos augimą Lietuvoje, svarbu šiems gyvūnams sudaryti kuo palankesnes sąlygas. Tinkamai prižiūrėti perėjimui tinkamas buveines, reguliuoti plėšrūnų populiaciją, apsaugoti nuo žmonių trikdymo (ypač perėjimo laikotarpiu). Vis daugiau gulbių giesmininkių mūsų šalyje lieka ir žiemoti. Esant ypač žemai temperatūrai, privalu pasirūpinti specialiomis eketėmis bei maistu, kad paukščiai neįšaltų ar nenugaištų iš bado.
Ši rūšis į Lietuvos raudonąją knygą įtraukta 2000 metais. Gulbės giesmininkės globojamos Bonos ir Berno konvencijų, Paukščių direktyvos nuostatų.