Jurgita atsiuntė net keletą itin geros kokybės nuotraukų, kuriose nufotografuotas beveik degtukų dėžutės dydžio juodas vabalas, apsilankęs Varėnos rajone.
„Štai koks netikėtas svečias apsilankė pas mus Marcinkonyse. Nustebino jo dydis. Niekada dar Lietuvoje nesu mačius tokio dydžio vabalėlio“, - nuostabos laiške neslėpė skaitytoja, paprašiusi išsiaiškinti, kas gi šis vabalas-milžinas iš tiesų yra.
GRYNAS.lt susisiekus su Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus entomologu Romu Ferenca, paaiškėjo, kad šis vabalas – tai ūsuotis dailidė (lot. Ergates faber).
„Tai vienas stambiausių Lietuvos ūsuočių ir apskritai - rūšis patenkanti į didžiausių Lietuvos vabalų dešimtuką. Vabalai vystosi senų, nudžiūvusių pušų kamienuose ar senuose kelmuose“, - sakė vabzdžius visą gyvenimą tyrinėjantis R. Ferenca.
Anot entomologo, šių vabalų gausiausia Pietryčių Lietuvoje - Varėnos, Lazdijų rajonuose.
„Ši vabalų rūšis yra saugoma, įtraukta į Lietuvos Raudonąją knygą. Vabalai yra šilumamėgiai, dažniausia randami šviesiuose, brandžiuos pušynuose“, - pasakojo R. Ferenca.
Anot entomologo, žmonių ūkininkavimas miškuose turi įtakos ne tik šiam ūsuočiui, bet ir visiems vabzdžiams.
„Dėl žmonių veiklos daugeliu atveju mažėja biologinė įvairovė ūkiniuose miškuose, kadangi dirbtinai atsodinami ir auginami miškai vienodėja ir tampa labiau panašūs į medžių plantacijas, o ne į miškus: visi medžiai tvarkingai eilėmis pasodinti, vienodo amžiaus, tos pačios rūšies, tuo pačiu metu iškertami“, - sakė pašnekovas.
Ūsuočiai dailidės, kaip sako R. Ferenca, - senų brandžių pušynų reliktas. Ten, kur miškas patiria mažiausią žmonių poveikį, šie vabalai gali sėkmingai gyventi. Dažniausia jų tenka matyti Pietų Lietuvoje (Čepkelių rezervate), taip pat kai kuriose vietose Druskininkų apylinkėse.