Tyrėjai nustatė, kad jaunikliai, išauginti su mamų priežiūra, buvo labiau linkę paguosti kitą šimpanzę ją apsikabdami nei tie, kurie augo be tėvų.
„Man teko nemažai metų stebėti mažųjų šimpanzių jauniklius ir pastebėti, kaip jos nuskriaustąsias šimpanzes guosdavo, - BBC pasakojo Altantos universiteto mokslininkė Zanna Clay. - Man sukėlė nuostabą matyti vaizdai, nes iki šiol visa literatūra dėmesį skyrė tik suaugusių šimpanzių empatijos tyrimams“.
Šimpanzių elgesys sprendžiant konfliktines situacijas iki šiol buvo priskiriamas prie sudėtingesnių veiksmų, kuriems reikia tam tikrų pažinimo įgūdžių. Mokslininkai buvo įsitikinę, kad nesubrendusios mažosios šimpanzės, susidūrusios su vyresniųjų savo „kolegių“ konfliktinėmis situacijomis, neturi gebėjimų atitinkamai elgtis ir reaguoti į jų nuotaikų kaitą. Profesorės Z.Clay ir jos komandos stebėtos šimpanzės buvo įvairių amžių – nuo visai jauniklių iki vyresnėlių - ir visų jų elgesyje pastebėtas gebėjimas konfliktinėse situacijose paguosti viena kitą.
„Mažųjų šimpanzių paguodos elgesys apima įvairias formas – nuo apsikabinimų, liejimosi, glostymo ir įvairių lytinių santykių“, - aiškino profesorė Z. Clay. Jos teigimu, seksualinis elgesys mažosioms šimpanzėms ypač būdingas susitaikymo situacijose, tačiau įdomu tai, kad guosdamos viena kitą jos niekada nesibučiuoja.
Mokslininkai apibendrindami savo atliktą tyrimą sako, kad jis pabrėžia mažųjų šimpanzių emocinį panašumą į žmogaus elgesį. Jautrumas ir užuojauta kaip ir žmonėms, taip ir mažųjų šimpanzių atstovams būdingas nuo visai ankstyvo amžiaus. Tiesa, mokslininkai daro ir kitą išvadą, kad šimpanzės pasižymi tokiomis socialinio elgesio savybėmis, kokių stokoja beždžionės.