Meldinės nendrinukės sutiktuvės Šyšos polderyje - kodėl šiemet patinėliai tyli?

Nors vėlyvas pavasaris ir užsitęsęs potvynis nepalankus daugeliui pamario pievose perinčių sparnuočių, kai kurie reti ir saugomi paukščiai grįžta į užliejamas Tyrų pievas, kurios pernai pradėtos šienauti, siekiant atkurti vertingą gamtinę buveinę.

„Džiugiu, kad mūsų kova su Tyrus stelbiančiais nendrynais jau duoda pirmuosius rezultatus. Šios naujienos įrodo, kad meldinė nendrinukė išties yra vadinamoji skėtinė rūšis – pagerindami perėjimo sąlygas jai, kartu padedame ir kitiems pievų paukščiams“, – sako Baltijos aplinkos forumo direktorius Žymantas Morkvėnas, meldinės nendrinukės apsaugai skirto projekto vadovas.

Paukščiai renkasi šienautus plotus

Naujausia meldinės nendrinukės apskaita parodė, kad Tyrai išlieka svarbiausia globaliai nykstančių meldinių nendrinukių perimviete Lietuvoje, čia šiemet, kaip ir pernai, gieda 29 patinėliai. Projekto komanda pastebi, jog dalis meldinių nendrinukių persikėlė perėti į tas pievos dalis, kuriose pernai vyko gamtinės buveinės atkūrimo darbai.Teritorijoje lankęsis projekto ekspertas prof. Aleksandras Kozulinas sako, kad dėl praretėjusių nendrių šiemet Tyruose stebėti ir tokie saugomi paukščiai kaip švygžda bei didžioji kuolinga. Pasak paukščių apskaitose dalyvavusio projekto komandos nario Žydrūno Preikšos, dėl pagerėjusių buveinės sąlygų po trejų-ketverių metų pertraukos Tyruose vėl stebėtas raudonkojis tulikas, yra ryškus pempių populiacijos pagausėjimas.

Pirmąją birželio savaitę vykusios pirmosios apskaitos metu Lietuvoje iš viso užfiksuotas 51 giedantis meldinės nendrinukės patinėlis, maždaug penktadaliu mažiau nei pernai. Kaip pagrindinę tokio sumažėjimo priežastį ekspertai įvardija aukštą vandens lygį antroje pagal svarbą meldinės nendrinukės perimvietėje – Šyšos polderyje.

Polderiuose perėjimą vėlina aukštas vandens lygis

Vėlyvas pavasaris ir aukštas vandens lygis Nemuno deltos polderiuose šiemet jaukia ir pamario ūkininkų, ir ten perinčių iš žiemaviečių sugrįžusių meldinių nendrinukių planus. Šyšos polderyje, kur pernai giedojo trečdalis Lietuvos populiacijos – 23 patinėliai – šiemet girdimi tik 2.

„Pasak mūsų projekto ekspertų, paukščiai greičiausiai tyliai laukia, kol nuslūgs vanduo, arba perskrenda į sausesnes pievas, tokias kaip šiauriau esančios Minijos kaimo apylinkės, kur šiemet gieda 8 patinėliai “, – paaiškina Ž. Morkvėnas.

Projekto komanda tikisi, kad tikroji šių metų meldinės nendrinukės būklė paaiškės po antrosios apskaitos liepos mėnesį, pievoje nuslūgus vandeniui. Pasak Ž. Morkvėno, tuomet taip pat paaiškės, kuriose Šyšos polderio vietose svarbiausia pavėlinti šienavimą, kad būtų užtikrinta šių paukščių apsauga. Kaip ir pernai, šioje projekto teritorijoje ketinama tartis su pievą šienaujančiais ūkininkais.

„Akivaizdu, kad vėlyvas potvynis kelia sunkumų ne tik ūkininkams, bet ir paukščiams. Todėl ypač svarbu veikti kartu, kad būtų atsižvelgta į ūkininkų interesus ir užtikrinta paukščių apsauga“, – sako jis.

Būtinos vėlai nušienautos žolės panaudojimo alternatyvos

Šienavimo terminai, vandens siurblinių darbo režimas bei būtinybė telktis ir veikti kartu – tokios buvo birželio 13-ąją Baltijos aplinkos forumo inicijuoto Šyšos polderio ūkininkų ir kitų bendruomenės narių susitikimo temos.

Gausiai susirinkę trečius metus organizuojamų improvizuotų meldinės nendrinukės sutiktuvių dalyviai sakė, kad mielai prisidėtų prie retų jų pievų paukščių apsaugos, tačiau nori būti tikri, kad laikantis siūlomų terminų pievas pavyks nušienauti, o žolę išvežti. Tam būtinas tinkamas vandens lygio palaikymas polderyje.

Renginio metu taip pat kalbėta, kad papildoma paskata prisidėti prie gamtosaugos iniciatyvų būtų reali galimybė panaudoti vėlai nušienautą žolę. Susitikime dalyvavęs Šilutės rajono savivaldybės merės pavaduotojas Šarūnas Laužikas pažadėjo savivaldybėje apsvarstyti pasiūlymą prioriteto tvarka supirkti ją šildymo reikmėms iš gamtosaugos programose dalyvaujančių ūkininkų.

Meldinės nendrinukės apsaugos iniciatyva yra dalis 2010-2015 metais Lietuvoje ir Latvijoje įgyvendinamo Europos Sąjungos LIFE+ programos remiamo projekto „Aplinkai palankaus ūkininkavimo skatinimas siekiant užtikrinti nykstančių agrarinio kraštovaizdžio paukščių apsaugą" (www.meldine.lt).