Miške aptiktas keistas radinys suglumino: viena eile vienas per kitą šliaužė šimtai vikšrų

Pagrybauti į mišką atėjusi Renata buvo gerokai nustebinta pamatyto vaizdo: miško paklote viena eile šliaužė šimtai vikšrų. „Gal kas žinote, kas tai? Kirminukų pulkas juda viena trajektorija. Susideda į vieną ilgą judantį gyvatės formos darinį, apie 30 cm. Atrodo labai įdomiai, bet ir gąsdinančiai“, – rašė ji feisbuke. Gamtininkas Deividas Makavičius sako, kad tokio reginio dažnai neišvysi.

Gamtininkas teigia, kad vaizdo įraše užfiksuoti grybinių uodukų vikšrai. Pasaulyje yra per 2 tūkst. skirtingų šių uodukų rūšių, o Lietuvoje jų galima aptikti per 150.

„Suaugėliai uodukai yra maži, siekia nuo 2 mm iki 1.5 cm. Tie, kurie yra pusantro centimetro, jau yra labai dideli palyginti su kitais“, – pasakoja jis.

Gamtininkas sako, kad suaugę uodukai praktiškai nesimaitina, tik paragauja sulos ar gėlių nektaro.

„Grybiniai uodukai gyvena labai trumpai. Kiaušinėlius deda ant dirvožemio, kuriame yra grybiena, arba ant jau pasirodžiusių grybų vaisiakūnių. Jie turi labai skubėti, kadangi grybo vaisiakūnis, kuris yra iškilęs iš žemės, greitai auga ir greitai sunyksta. Taigi, per tą laiką turi būti padėti kiaušinėliai, išsiristi ir subręsti vikšriukai. Tai trunka apie dvi savaites“, – pasakoja specialistas.

Daugiausiai šie uodukai kiaušinėlius deda ant lepšių, raudonviršių, baravykų, o kai kurie renkasi tik tam tikros rūšies grybus, pavyzdžiui, išimtinai – musmires.

Tiesa, gamtininkas sako, kad ne visos uodukų rūšys deda kiaušinėlius ant grybų. Kelios jų rūšys naujai kartai gimti gali pasirinkti paukščio ar net graužiko lizdą. Bet tai yra išimtys.

„Jų pagausėja tada, kai yra palankus metas grybams dygti ir šiuo metu kaip tik yra toks laikas. Iš įvairių grybautojų forumų ir grupių matome, kad randama nemažai grybų. Šiais metais Lietuvoje yra gana drėgna. Iš pirmųjų grybų bangos jau šie grybiniai uodeliai išsirito, jie tą grybą palieka ir migruoja. Jiems geriausia keliauti susikabinus tokia vorele, kaip ir matome vaizdo įraše. Manoma, kad jiems taip lengviau ir saugiau. Jie išskiria tam tikras gleives, kad būtų patogiau šliaužti miško paklote“, – teigia pašnekovas.

Kai kuriais atvejais grybas sunyksta dar lervoms pilnai nesusiformavus, todėl jos jį palieka ir keliauja ieškoti kito. Kitais atvejais, lervos palieka grybą ir vystosi paklotėje. Nėra aišku, kokia jų rūšis užfiksuota vaizdo įraše.

D. Makavičius sako, kad nėra ko pykti radus sukirmijusį grybą, nes žmonės yra tik antriniai jų vartotojai, pirmiausiai grybai skirti miško gyventojams.