„Šis pirmasis eksperimentinis trijų šviečiančių ryklių rūšių iš Naujosios Zelandijos tyrimas suteikia įžvalgų apie ryklių bioliuminescencijos įvairovę ir pabrėžia būtinybę atlikti daugiau tyrimų, kurie padėtų suprasti šiuos neįprastus giliavandenius gyventojus: švytinčius ryklius“, - rašė tyrimo autoriai.
„Bioliuminescencija apibrėžiama kaip gyvų organizmų šviesos gamyba ir ją sukelia biocheminė reakcija. Tai paplitusi tarp jūrų gyvūnijos reakcija pirmą kartą rykliuose pastebėta XIX a. Manoma, kad šiandien maždaug 57 iš 540 žinomų ryklių rūšių gali sukelti bioliuminescenciją“, - CNN sakė tyrimo bendraautorė jūrų biologijos laboratorijos vadovė Jérômas Mallefetas, dirbanti Belgijos Luveno katalikų universitete.
Vis dėlto ši savybė pirmą kartą pastebima tokio dydžio ryklyje kaip aitvarinis ryklys, kuris gali išaugti iki beveik šešių pėdų. Tyrėjai anksčiau manė, kad aitvariniai rykliai gali būti bioliuminescenciniai, nes mėginiai parodė, kad jie sugeba gaminti šviesą. Tačiau jų dar niekada nebuvo pastebėta taip darant, nes jie gyvena labai giliai – 199–900 metrų gylyje.
Trys rykliai buvo paimti iš vandenyno dalies, vadinamos „prieblandos“ zona, kurios gylis yra nuo 200 iki 1000 metrų. Manoma, kad čia apie 90 procentų gyvybės turi tam tikros formos bioliuminescenciją, kurią, naudoja pritraukiant partnerius, gaudant grobį ar maskuojantis, rašoma „Science Alert“.
Ryklių atveju mokslininkai mano, kad jie naudojasi šia savybe, kad galėtų maskuotis iš apačios. Bioliuminescencija yra sutelkta jų pilvuose ir pilvų apačioje, o švytėjimas gali padėti jiems susilieti su iš dangaus matoma šviesa. Tai galėtų apsaugoti dvi mažesnes rūšis nuo plėšrūnų ir padėti aitvariniam rykliui tiek apšviesti, tiek paslėpti grobį, rašo „The Guardian“.
Tačiau apie aitvarinį ryklį liko viena mįslė, kuri neatitinka šios hipotezės: jo nugaros pelekas taip pat įsižiebia.
„Vis dėlto šviečianti aitvarinio ryklio rūšis nebuvo žinoma, ir mes vis dar labai nustebinti nugaros peleko spindesio“, - „The Guardian“ sakė J. Mallefetas.
Norint suprasti, kaip ir kodėl šios rūšys naudoja savo pačių sukurtą šviesą, reikės atlikti daugiau tyrimų. Tačiau tyrimas atskleidžia unikalias giluminės jūros ekosistemas ir poreikį jas suprasti bei išsaugoti.
„Bijau, kad padarėme daug klaidų mėtydami daiktus į jūrą, - CNN sakė J. Mallefetas. - Bijau, kas nutiks kitoms kartoms.“