Manoma, kad balta ir juoda spalva skirtingai sugeria ir atspindi šviesą, taigi šie skirtumai sukuria gaivias oro sroves. Tyrimą atliko JAV mokslininkai, iš viso analizavę 16 zebrų skirtingose vietovėse, lygindami jų dryžuotumą su esamomis gamtinėmis sąlygomis. Buvo analizuojamos ne tik oro sąlygos, bet ir vietos augalija, ar arti gyvena liūtų ir ar yra daug mašalų. Analizė patvirtino, kad yra tiesioginis ryšys tarp vietos ir zebro kūno dryžuotumo – tie zebrai, kurie gyvena karščiausiose vietovėse, turi daugiausiai dryžių. Taip pat nustatyta, kad šių zebrų dryžiai buvo tamsiausi, taigi užtikrino optimalias oro vėdinimo sąlygas, rašoma žurnale „Open Science“.
Anksčiau buvo manoma, kad zebrų dryžių pagrindinė funkcija – sukurti optinę apgaulę ir tokiu būdiu suklaidinti alkanus liūtus. Tačiau Kalifornijos mokslininkai atlikę tyrimą nustatė, kad ši versija nepatikima – nerasta, kad ten, kur zebrai turi mažiau dryžių, gyventų daugiau liūtų. Be to nustatyta, kad liūtams ganėtinai neblogai sekasi susimedžioti zebrus, taigi dryžių optinė apgaulė jų nelabai veikia.
Mokslininkai taip pat jau anksčiau yra iškėlę versiją, kad zebrų dryžiai atbaido įvairias museles. 2012 metais mokslininkai iš Vengrijos ir Švedijos tyrė žirgus ir nustatė, kad šviesa, krisdama ant tamsių arklių kūnų, atsispindėdama banguoja ir tokiu būdu pritraukia muses. Savo ruožtu baltas gyvūnų kailis spindi mažiau, taigi tampa mažiau patrauklus ir mašalams. Atlikdami eksperimentus su zebrų dryžuotu kailiu tyrėjai priėjo išvados, kad būtent dryžuotas kailis musėms yra mažiausiai patrauklus, taigi tokia versija ir paaiškino, kam zebrams reikalingi dryžiai.