Bendrovės, sugadinusios kelią, atstovas sako, kad skubama išvežti medieną į Klaipėdos uostą.
„Mes negalime užsakinėti malūnsparnio, kad nesugadintume, kelias vis vien nukenčia. Reikia jį paskui sutvarkyti. [...] Mes už kiekvieną prastovą turime dvigubai mokėti“, – teigė bendrovės vadybininkas Romualdas Giedrys.
20 mln. litų keliams taisyti neužteks
Miškavežiai išmalė ir Šešuolių seniūnijos kelius. Kaip teigia seniūnijos darbuotojai, šiuos kelius sudarkė privačios miško ruošos bendrovės, registruotos kituose rajonuose. Esą gaudamos leidimus kirsti mišką, jos įsipareigoja kelius sutvarkyti.
„Iškyla problemų, nes išdarko, vieni noriai sutvarko, kiti - nelabai. [...] Dabar reikės laukti kol užšals ar išdžius, gal 2 mėnesiai praeis, kol sutvarkys“, – svarstė Ukmergės rajono Šešuolių seniūnijos vyresn. specialistė Stanislava Baniulienė.
„Mes tvarkome tuos kelius, kurie eina per urėdijas. Tai – privatūs miškai, bet ir mes turime važiuoti, žmonės nesutvarko gerai, reikia daug laiškų rašyti, kalbėtis. O yra buvę atvejų, kai nesulaukę sutvarkome urėdijos lėšomis“, – teigė Šešuolių girininkas Virginijus Šalčiūnas.
Pasak miškininkų, kelius itin gadina per 40 tonų svorio jūriniais konteineriais medieną vežančios mašinos, jos, skirtingai nei miškavežiai, – be sudvejintų ratų.
„Tie, kas nusiperka mišką, kerta išveža ir nežiūri, kokie keliai lieka. Paskui mes žiūrime, prašome, reikalaujame, teisiamės dėl to. Urėdija kasmet išleidžia 1,5–2 mln. litų kelių tvarkymui, tai mūsų urėdijai tikrai nemaži pinigai“, – sakė Ukmergės miškų urėdas Vigantas Kraujalis.
Miškų urėdijos pernai 20 mln. litų skyrė keliams remontuoti, šiemet manoma, tam prireiks dar daugiau lėšų.
Siekiant, kad prie to prisidėtų ir privačių miškų savininkai, nuo kitų metų jiems teks mokėti 5 procentų pajamų mokestį už parduotą medieną. Surinkti pinigai bus pervesti į fondą miško kelių, priešgaisrinių įrenginių, sausinimo sistemų tvarkymui.