Mergina pasakojo žalčius pamačiusi prie Notigalės apylinkėse esančio ežero. O konkrečiau – tai yra Notigalės telmologinio draustinio teritorija.
Studentė sakė, kad žalčiai buvo išlindo iš nedidelių krūmų. Visgi šiuos roplius kai kas painioja su gyvatėmis. Ir tik pamatę juos deda į kojas. Tačiau studentė iš karto suprato, kad tai yra žmogui nepavojingi žalčiai ir ėmė juos filmuoti.
Jai apskritai patinka ropliai. Jolita savo noro važiuoja į pelkes, kad pamatytų ne tik žalčius, bet ir gyvates. Ji mano, kad šių gyvūnų nereikia bijoti.
GRYNAS.lt primena, kad Lietuvoje geltonskruostis žaltys yra gana dažnas gyvūnas. Pagonybės laikais būtent šios rūšies žalčiai buvo laikomi kaip naminiai gyvūnėliai reguliuoti graužikų populiacijas.
Tai gana judrūs ir greiti ropliai, kurie gerai plaukioja ir nardo. Po vandeniu išbūna apie tris minutes. Negalėdami pabėgti nuo persekiotojų, šie žalčiai šnypščia ir gąsdina staigiais galvos judesiais. Pagauti ginasi išpurkšdami iš kloakos labai nemalonaus kvapo, balkšvai gelsvą skystį. Jei reikia, apsimeta negyvais. Tuomet suglemba, išsižioja, tačiau paleisti greitai „atgyja“. Gyvena vandens telkinių pakrantėse, užliejamose pievose, pelkėse, drėgnuose miškuose. Sutinkami ir prie sodybų, senose kirtavietėse.