Lietuvos gamtos fondo, Lietuvos zoologijos sodo ir Dzūkijos saugomų teritorijų darbuotojų pastangų dėka nuo pražūties išgelbėta daugiau nei 100 balinių vėžlių jauniklių. Vasaros pradžioje Lietuvos gamtos fondo gamtosaugininkai iš netinkamų vietų surinko 74 pražūčiai pasmerktus balinių vėžlių kiaušinius, Lietuvos zoologijos sode dirbtinės inkubacijos būdu iš jų išperinti 67 balinių vėžlių jaunikliai, dar 40 vėžliukų išperinta pernai. Iš viso Lietuvoje gyvena iki 400 balinių vėžlių, tad nuo pražūties išsaugoti daugiau nei 100 jauniklių yra ženklus indėlis šios į Lietuvos raudonąją knygą įrašytos rūšies populiacijos išsaugojimui.
„Sumažėjus ekstensyvia gyvulininkyste užsiimančių ir po porą karvių neturtingo dirvožemio pievose ganančių žmonių, pušimis užauga gamtiniu požiūriu itin vertingos buveinės – smėlėti kalvų šlaitai. Būtent tokiuose saulės įšildomuose šlaituose vėžliai tūkstantmečiais dėjo kiaušinius, nes čia kiaušiniai pakankamai įšildomi, kad iš jų išsiristų vėžliukai. Netekę šių įprastų vietų kiaušiniams dėti, vėžliai susiranda kitas saulėtas vietas – ariamų laukų, žvyrkelių pakraščius ir savo kiaušinius užrausia čia, taip dažniausiai pasmerkdami juos pražūčiai“, – pasakoja Lietuvos gamtos fondo gamtosaugos specialistė Dalia Bastytė.
Lietuvoje iš viso gyvena iki 400 balinių vėžlių, todėl kiekvienas vėžliukas yra svarbus populiacijos išlikimui. Lietuvos gamtos fondas, bendradarbiaudamas su saugomų teritorijų, kuriose gyvena baliniai vėžliai (Dzūkijos nacionalinio, Metelių bei Veisiejų regioninių parkų) darbuotojais, tokias nesaugiose vietose sudėtas vėžlių kiaušinių dėtis veža patyrusiems Lietuvos zoologijos sodo herpetologams. Jie naudodami specialią įrangą vėžlių kiaušinius išperina itin sėkmingai: šiemet iš 74 atvežtų kiaušinių išperinti 67 vėžliukai, pernai – 40 vėžliukų iš 47 kiaušinių. Šiemet kiaušiniai surinkti iš 7 dėčių, sėkmingai išperinti net tie kiaušiniai, kuriuos gamtosaugininkai aptiko su stipriai pažeistu lukštu. Iš 7 kiaušinių, kurių šiemet nepavyko išperinti, viename embrionas buvo žuvęs, likę kiaušiniai buvo neapvaisinti.
Lietuvos zoologijos sode nuo pat gimimo vėžliukai kartą per mėnesį sveriami, matuojamas jų karapakso (vientisos nugarinės šarvo dalies) ilgis, atliekama šarvo apžiūra. Kiekvienas jauniklis identifikuojamas pagal plastrono (kaulinio šarvo apatinio skydo) nuotraukas. Dėl to galima atidžiai stebėti kiekvieno gyvūno augimą ir sveikatos būklę, analizuoti vėžliukų elgseną ir net tarpusavio santykius.
Visi praėjusiais metais išperinti vėžliukai Zoologijos sode peržiemojo sėkmingai ir sulaukė pavasario. „Žiemojimas – sudėtingas fiziologinių pokyčių procesas ir gamtoje, ir zoologijos sode esantiems vėžliams. Silpnesniems gyvūnams ne visada pavyksta išgyventi. Tačiau mes stengiamės atkurti nelaisvėje augantiems vėžliukams kuo natūralesnes sąlygas. Žiemojimo laikotarpį, kuris truko 11 savaičių, visi 40 vėžliukų ,,įveikė“ sėkmingai ir sulaukė pavasario“, – pasakoja Lietuvos zoologijos sodo vyresnioji herpetologė Alma Pikūnienė.
Gegužės – birželio mėnesiais Lietuvos zoologijos sode buvo pastatyti du lauko voljerai baliniams vėžliams: vienas jaunikliams, kitas suaugusiems vėžliams, kad šie ropliai galėtų gyventi kuo natūralesnėje aplinkoje. Jaunikliai lauko voljere buvo apgyvendinti tik po birželio vidurio, kai lauko temperatūra sušilo iki 20 laipsnių. Gyvūnai jautėsi gerai, buvo aktyvūs, maitinosi. Deja, ne visi vėžliukai sėkmingai adaptavosi – per keletą pirmųjų savaičių 3 vėžliukai krito.
Išperinti vėžliukai Lietuvos zoologijos sode bus auginami trejus metus, kol sustiprės, taps atsparesni plėšrūnams ir turės daugiau galimybių išlikti natūralioje aplinkoje. Trimečiai vėžliukai bus paleisti atgal į gimtąsias vietas – kiekvienos dėties vėžliukai bus paleisti tiksliai toje vietovėje, iš kur surinkti kiaušiniai.
Kviečiame pažiūrėti Lietuvos zoologijos sodo parengtą vaizdo informaciją apie vėžliukų ritimąsi ir pirmąsias savaites: vėžliukų gimimas ir vėžliukų vasara.
Balinis vėžlys (Emys orbicularis) – balinių vėžlių (Emydidae) šeimos roplys.
Šarvas alyvinės spalvos arba rudas, juodas, iki 25 cm ilgio. Kiaušinius deda į išraustą smėlyje 10 cm gylio duobutę. Kiaušiniai vystosi 2-3 mėnesius. Jaunikliai į žemės paviršių išlenda tik kitais metais.
Lietuvoje labai reta rūšis, įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą. Gyvena Lazdijų ir Alytaus rajonuose; čia įkurti draustiniai. Aptiktas ir Žemaitijos nacionaliniame parke. Gyvena pelkėtose vietose, prie stovinčių ir lėtai tekančių vandenų. Pajutę pavojų, slepiasi vandenyje. Žiemoja įsirausęs į dumblą. Minta vandens ir sausumos gyvūnais, daugiausiai nariuotakojais.
Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2002 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr.159 balinis vėžlys įrašytas į Europos bendrijos svarbos gyvūnų ir augalų rūšių, randamų Lietuvoje, sąrašą.