Gamtininkas Selemonas Paltanavičius pasakojo, kad grambuolių buvo gausu todėl, kad dėl šilto oro ir drėgmės iš karto išsirito didelis jų kiekis. Pasak gamtininko, šie vabalai ritasi „bangomis“, tad skaitytojų užfiksuoti grambuoliai – būtent tie, kurie ką tik išsirito iš lervų.
S. Paltanavičius sakė, kad šie vabalai patys žemėje po 2–3 savaičių sudės lervas.
Tokią nuomonę patvirtino ir vabzdžius visą gyvenimą tyrinėjantis Romas Ferenca. „Aš kaip tik šiandien buvau Kuršių nerijoje ir galiu patvirtinti, kad paprastųjų grambuolių išties labai daug. Suprantu, kaip tai gali stebinti praeivius, bet iš tiesų tai paaiškinamas reiškinys. Matote, grambuolių lervos vystosi apie 4 metus, todėl kas keturis metus jų išsirita pastebimai daugiau nei kitais metais. Natūralu, kad kuo daugiau išsirita, tuo daugiau ir kiaušinėlių padeda, vadinasi po keturių metų vėl galime turėti panašų vaizdą“, – prognozavo entomologas.
R. Ferencos teigimu, grambuoliai pajūryje atsidūrė dėl savo svorio. „Vos išsiritę jie skuba migruoti. Grambuolys juk sunkus vabzdys, gana nerangus, todėl jį nesunkiai nupučia vėjas. jie ritasi didelėmis bangomis, todėl visus bemigruojančius sugavo vėjo gūsis ir įmetė į jūra. Bangos juos išplovė ir dabar jie ramiai sau ropinėja. Pavakaryje jų turėtų sumažėti, nes jie tampa aktyvesni ir toliau tęs kelionę link maisto“, – svarstė gamtininkas.
Tiesa, prognozuoti, kad lygiai po keturių metų vėl regėsime karkvabalių spiečius gali ir neišsipildyti. „Jei visos lervutės išsiristų, tai – patikėkite – mus jie tiesiog užplūstų vabzdžiai. Gamta turi savo taisykles: ligos, parazitai, gamtinės sąlygos ir kiti gyvūnai užtikrina, kad vabzdžių skaičius netaptų per didelis“, – sako R. Ferenca. Apskritai, vabzdžius jis įvardija, kaip itin svarbius mitybinėje grandinėje, nes daug paukščių ir gyvūnų nuo jų priklausomi.
Taip pat skaitykite ir apie pavojingiausius Lietuvos vabzdžius.
Faktai
Paprastasis grambuolys (Melolontha melolontha) – grambuolių (Melolonthidae) šeimos vabalas. Liaudyje vadinamas karkvabaliu, avyžiumi.
Kūnas 20 - 31 mm. Juodas, apaugęs pilkšvais plaukeliais. Antsparniai geltonai rudi.
Augalų šaknims kenkia lervos, apgrauždamos jas. Lervos dirvoje gyvena 3-4 metus. Suaugusi lerva būna 60-65 mm ilgio. Grambuolio patelės kiaušinėlius deda dirvoje krūvelėmis po 25-30, 10-15 cm gylyje, ties augalų šaknimis.
Iš pradžių jos maitinasi plonomis augalų šaknimis, mėgsta varpučio šakniastiebius. Žiemoti lervos sulenda giliau į žemę (kartais iki 1 m gylio). Pirmaisiais gyvenimo metais lervos didelės žalos nepadaro, bet labai kenkia 2-3-čiais vystymosi metais kada būna ėdriausios. Trečiaisiais vystymosi metais, liepos – rugpjūčio mėn. lervos virsta lėliukėmis. Lėliukės fazė trunka 1-1,5 mėn.
Išsiritę vabalai lieka žiemoti lėliukių lopšeliuose, o skraidyti pradeda tik kitą pavasarį, gegužės mėnesį prieblandoje. Orui atvėsus, vabalai būna nejudrūs ir slepiasi medžių lajose, o kartais ir dirvos paviršiuje.
Grambuoliai mėgsta lengvas priesmėlio ir smėlio dirvas. Vasarą jų lervų randama 10-20 cm gylyje, tai yra tame dirvos sluoksnyje, kuriame yra daugiausia organinių medžiagų.
Dar prieš veisiant sodą, būtina patikrinti, ar dirva neapsikrėtusi grambuoliais. Jeigu viename kvadratiniame metre randama daugiau negu viena lerva, jas būtina išnaikinti prieš sodinant braškes, obelis, uogakrūmius.
Kas ketveri - penkeri metai gegužės - birželio mėnesiais skraido labai masiškai. Apgraužia įvairių lapuočių medžių ir krūmų lapus.
Lietuvoje dažna rūšis.