Painiojamas su gyvate
Roplių žinovas Gerardas Paškevičius sako, kad vaizdo įraše užfiksuotas trapusis gluodenas, kuris yra bekojis driežas, o ne, kaip dažnai manoma, gyvatė.
„Nors jis kaip ir gyvatės neturi kojų, bet gali mirksėti ir būti užsimerkęs kaip driežai. To gyvatės padaryti negali, nes neturi akių vokų. Skiriasi ir žandikaulio sandara, gluodeno jis suaugęs, o gyvatės turi tarpą su plačia kremzle, todėl gali plačiai išsižioti kai ryja grobį. Gluodenui kaip driežui nunyko kojos, nes evoliucijos eigoje jam jos nebuvo tokios svarbios“, – aiškino jis.
Trapieji gluodenai Lietuvoje aptinkami daug kur, ypač jie linkę įsikurti smėlingose vietose: jiems gyventi puikiai tinka pušynai, saulės įšildomos vietos, sako pašnekovas.
Vis dėlto jų populiacija mažėja. Bent pagal gamtininkų pastebėjimus gluodenai sutinkami vis rečiau. Tam įtakos gali turėti ir buveinių naikinimas, ir invazinių rūšių atsiradimas, ir kt.
Gluodenai yra gyvavedžiai gyvūnai – tai reiškia, kad jie nededa kiaušinių, o veda gyvus jauniklius. Dėl savo spalvos ir išvaizdos kitaip gluodenas dar vadinamas varine gyvate. Jis, sako roplių žinovas, yra vienintelis blizgantis roplys Lietuvoje, kiti ropliai yra matinių spalvų.
Pameta uodegą
Kaip daugumai driežų ir būdinga, gluodenai taip pat gindamiesi gali numesti savo uodegą, ką ir galime pamatyti vaizdo įraše. Dėl šios priežasties jie vadinami trapiaisiais gluodenais, nes kažkam jį palietus, išgąsdinus, jis tarsi subyra – numeta uodegą.
Tiesa, jų uodega tikrai ilga. Ji gali būti ir pusės metro ilgio, jei tai patinas. Patinai, sako pašnekovas, ją turi ilgesnę.
„Tikrai gali atrodyti įspūdingai, kai beveik pusė driežo atsiskiria ir ima raitytis, kad nukreiptų plėšrūno dėmesį. Tada pats gluodenas gali pasišalinti“, – sako G. Paškevičius.
Lietuvoje uodegą gali numesti visos trys čia gyvenančios driežų rūšys: gluodenas, vikrusis ir gyvavedis driežai.
Iš vaizdo įrašo, sako gamtininkas, sunku pasakyti, kuri tiksliai gyvūno kūno dalis nutrūko ir koks likimas jo laukia.
„Ar uodega nutrūko virš kloakos ar žemiau jos. Tam, kad galėtume tai pasakyti, turėtume pamatyti gyvūno pilvą. Ar tai uodegos dalis ir gyvūnas ją numetė gindamasis, ar kaip tik jis lūžo virš kloakos, nes buvo perkirstas, gal pervažiuotas dviračio. Žmonės dažnai gluodenus naikina, nes jis primena gyvatę, o gyvačių visi bijo.
Taigi konkrečiai pasakyti negalime, kur uodega nukirsta ir ar ji ataugs. Jei uodega nutrūko už kloakos, viskas gerai, driežui ji ataugs per maždaug 9-12 savaičių. Žinoma, jis turės netrukus ruoštis hibernacijai (žiemos miegui, sąstingiui), tuomet atsibudęs pavasarį jau turėtų būti su uodega. Tačiau jei pažeista vieta yra virš kloakos, jis yra pasmerktas, nes ten sugyti negali, kadangi ten susijungia šalinimo takai ir žaizdos negyja“, – teigė G. Paškevičius.
Gluodeną Palangoje nufilmavo Tomas Pikturna.