Draudimas prekiauti pakalnutėmis panaikintas
Tie gyventojai, kurie savo namuose mėgsta pasimerkti lauko gėlių, labai gerai prisimena laikotarpį iki 2016 metų, kai buvo draudžiama prekiauti vienais gražiausių žiedų – pakalnutėmis. Kaip informuoja Aplinkos ministerija, šis draudimas buvo grindžiamas tuo, kad pakalnutės pardavimui bus skinamos miestų parkuose, nuskurdinant parkų augaliją. Tačiau pagal želdynų apsaugos ir tvarkymo reglamentus parkuose, skveruose skinti augalų žiedus ar lapus ir taip draudžiama. Todėl, atsižvelgiant į tai, 2016 metais draudimas buvo panaikintas. Taigi, pakalnutes vėl galima rinkti ir jomis prekiauti. Iki tol už prekybą pakalnutėmis buvo skiriamos baudos. Aplinkosaugos pareigūnai kiekvieną pavasarį išsiruošdavo į patikrinimus, kurių metu apsilankydavo ne tik miestų parkuose, skveruose, kur auga pakalnutės, bet ir turguose, bei stebėdavo, ar nėra prekiaujama pakalnutėmis.
GRYNAS.lt yra dalyvavęs aplinkosaugininkų reide į turgelius. Patikrinimo metu buvo surašytas ne vienas įspėjimas, kad prekyba pakalnutėmis draudžiama. Tąkart reide dalyvavęs Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento atstovas GRYNAS.lt pasakojo, kad dažniausiai pagauti pakalnučių prekeiviai teisinasi, jog pakalnutes skynė iš savo darželių, o ne iš miškų. Tačiau nubausti galėjo būti ir tie, kurie prekiavo šiomis gėlėmis, skintomis net ir savo darželiuose. Vėliau jie galėdavo skųsti nutarimą teismui.
Aplinkos ministerija akcentuoja, kad paprastoji pakalnutė nėra saugoma rūšis – ji neįrašyta į Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą, nesaugoma ji ir pagal tarptautinius susitarimus.
Paplitusios visoje Lietuvoje
Pakalnutė dėl gražių žiedų ir aromato auginama kaip dekoratyvinis augalas, taip pat yra ir vaistinis, ir tuo pačiu nuodingas augalas. Gamtininkas Deividas Makavičius GRYNAS.lt pasakoja, kad pakalnutės nėra išskirtinis tik Žemaitijos ar kito regiono augalas, jis paplitęs visoje Lietuvoje tik nevienodai gausiai.
„Mažiausiai pakalnučių galima rasti tose vietose, kur yra nederlinga žemė. Daugiausiai pakalnutės auga derlingame dirvožemyje, drėgnose augavietėse, o tokių labai mažai yra Dzūkijos pušynuose. Tai Dzūkijoje jos šiek tiek mažiau paplitusios. Kitose Lietuvos dalyse jos gan paplitusios. Labiau mėgsta lapuočių miškus. Panašiai tose vietose, kur žiedus skleidžia žibutės“, – aiškina gamtininkas.
Tačiau pakalnutės žydi gegužės – birželio mėnesį. Pasak D. Makavičiaus, tikėtina, kad žmonės dažniausiai pastebi pakalnutes ten, kur daugiausiai lankosi: paupių šlaituose, parkuose. Geriausiai pakalnutės auga ten, kur yra lapuočių medžių.
Gamtininkas D. Makavičius sako, kad pakalnutės šiuo metu yra gan gausiai paplitusios, ypač ten, kur joms palankios gamtinės sąlygos. Todėl, anot pašnekovo, saikingas skynimas didelės žalos šioms gėlėms nedaro.
„Svarbiausia, kad tai nebūtų masinis reiškinys. Tenka pastebėti, kad žmonės kasmet stengiasi pasigrožėti natūralioje aplinkoje žydinčiais augalais. Taip pat, aišku, šiais laikais visi turi telefonus, su kuriais fotografuoja žiedus ir gali jais pasidžiaugti net žiemą, turėdami nuotrauką savo telefone“, – pastebi D. Makavičius.
Svarbiausia skinti su saiku ir atsargiai
Kita vertus, kur kas daugiau neigiamos įtakos pakalnutėms ar kitoms augalų rūšims, pasak D. Makavičiaus, turi netinkamas ūkininkavimas. Taip pat didelę žalą augalams daro jų ištrypimas, išmindymas, brutalus rovimas. Todėl skinti pakalnutes galima, tačiau tik saikingai ir atsargiai, kad nebūtų pakenkta augalui.
„Iš dalies gamtos pažinimas yra per pojūčius: pauostai, pamatai, palieti. Pamatai, kad pakalnutės žiedelis turi kvapą, kokios jis formos. Anksčiau žmonės skindavo be saiko, netausodami gamtos. Būdavo daug atvejų, kad kol nusineša iki automobilio, visą glėbį žiedų tiesiog išmėto. Taip daryti jokiu būdu negalima“, – pabrėžia gamtininkas.
Nors pakalnučių Lietuvoje ir gausu, tačiau gamtininkai akcentuoja, kad besaikis jų skynimas, skynimas prekybai, gali padaryti žalą šioms gėlėms, todėl gyventojai prašomi gėlėmis grožėtis gamtoje arba skinti tik labai nedaug stiebų su žiedais.