Net ir įprastą žiemą, jos pradžioje dar galima pamatyti skraidančius žiemsprindžius, o žiemai baigiantis ant sniego matyti ropojančius drugių meškučių vikšrus. Tačiau šiemet drugių aktyvumo sezonas nesibaigia.
Gamtos tyrimų centro Entomologijos laboratorijos vyriausiasis mokslo darbuotojas dr. Povilas Ivinskis, Vilniaus apylinkėse tiriantis žiemos drugius, primena: jų ekologija be galo įvairi. Vienas iš ekologijos bruožų – žiemoti suaugėlio stadijoje, taigi – išsiritus iš lėliukės rudenį, sulaukti pavasario. Tokių suaugėlio stadijoje žiemojančių drugių yra įvairiose grupėse.
Geriausiai žinomi tie drugiai, kurie pasirodo dar esant sniegui, per atšilimus. Tai citrinukai, spungės, šeiriai. Kitus drugius galime pamatyti tik apžiūrėdami lauko lempas ar atlikdami tyrimus ir naudodami šviesines vabzdžių gaudykles. Viliojami šviesos, esant net ir nulinei temperatūrai, atskrenda vienas kitas plėšrusis vėlyvis, taškuotasis, ievinis vėlyviai, kelios rūšys ilgasparniukų.
Šios žiemos ypatybė, kad drugių skrenda palyginti daug, o iš jų vienas dažniausių – šiaip jau retas ievinis vėlyvis.
Šilta žiema koreguoja ir pavasarį išsiritančių drugių pasirodymą. Sniegsprindis įprastai randamas gerokai aptirpus sniegui, kovo mėnesį. Šiais metais pirmieji šie drugiai stebėti jau vasario pradžioje. Didžioji dauguma drugių pasirodys, kai nusistovės pastovi teigiama temperatūra, sieksianti bent 10 laipsnių.
Šios palyginti šiltos žiemos padariniai gal ir apgaus vieną kitą vabzdį, bet tai nebus visuotinis reiškinys. Kad drugiai pradėtų masiškai ristis iš lėliukių, reikalinga aukšta bent kelių dienų temperatūra.