Pelėdgalviai ir kiti gražuoliai, kuriuos nuo mūsų slepia naktis

Drugiai yra vieni geriausiai ištirtų gyvūnų.  Jei galvojate, kad drugiai - itin gražūs gamtos tvariniai, turime jums naujieną - didelės dalies šio grožio jūs dar nematėte. Nes vieni įspūdingiausių vabzdžių savo spindinčius sparnus išskleidžia tik naktį.

Net vaikas žino, kad yra dvi drugių grupės: naktiniai ir dieniniai. Jas viena nuo kitos atskirti gana paprasta: dieniniai drugiai paprastai besiilsėdami sparnelius stačiai suglaudžia, o naktiniai jais tarsi užsikloja arba nuleidžia prie šonų. 

Antrasis požymis – vadinamosios antenos. Skraidančiųjų dieną antenos visada turi  buoželes, o naktinių drugių antenos - tarsi šukutės, apžėlusios gaureliais, panašiais į tankius plaukelius. Abiejų tipų vabzdžiai maitinasi skirtingai: jeigu dieninius vilioja ryškiaspalviai žiedai, tai naktiniai labiau orientuojasi į žiedus, kurie nakčiai neužsiveria ir paprastai būna blausesnių spalvų, tačiau intensyvesnio kvapo.

Sparnų „akys“ - paukščiams apgauti

Vieni drugiai minta per straublelį siurbdami augalo nektarą (jie tuo pačiu apdulkina žiedą), o kiti apskritai nesimaitina, nes trumpai gyvena. Energijos skraidyti jiems pakanka tos, kurią sukaupė būdami vikšro stadijoje. Kaip žinote, beveik visi vikšrai pasižymi didžiuliu ėdrumu.

Citata

Šiuolaikinis mokslas yra iškėlęs kelias dešimtis versijų, kodėl pasinaudoję savo sudėtingais ištobulintais jutimo organais, išsisukę iš naktinių paukščių snapų ar šikšnosparnio nagelių, jie vis tik impulsyviai skrenda į šviesą.

Svarbiausi drugių priešai yra paukščiai. Tačiau drugiai nėra  tokie kvaili, kaip gali pasirodyti  iš pirmo žvilgsnio – ant jų sparnų įvairiaspalviai plaušeliai yra suaugę į akies formos ornamentą - paukštis snapu kerta į ją, o čia drugys ir laimi – jis lieka sveikut sveikutėlis. 

Naktinėjantys drugiai gali gudrauti ir kitaip. Pavyzdžiui, naktiniai drugiai pelėdgalviai, pajutę pavojų, gali apsimesti negyvi ir taip suklaidinti didžiausią savo priešą - šikšnosparnius. 

Jų pavadinimas „pelėdgalviai“ nėra šiaip sau sugalvotas – jų sparnų raštas dažniausiai yra akies formos, tačiau savo forma primena pelėdos galvą.

Šikšnosparniai milijonus metų progresavo, kol  išmoko skraidyti tyliai. O pelėdgalviai jiems nenusileido - vystėsi ir tobulėjo, kol taip pat ėmė skraidyti neišleisami nė garso. 

Negali atsispirti šviesai

Tikriausiai esate pastebėję, jog naktinių drugių sparneliai yra padengti plokštelėmis, primenančiomis žvynelius. Taip jie skiriasi vienas nuo kito, patinėliai nuo patelių, jaunikliai nuo jau suaugusių vabzdžių  ir pan. Tačiau šių žvynelių spalvingumas gali būti dvejopos prigimties. Dėl šereliuose - žvyneliuose esančio pigmento arba dėl jų išsidėstymo sparneliuose skirtingomis kryptimis, į juos skirtingais kampais krintanti ir lūžtanti šviesa, sudaro įvairius piešinius ar ornamentus.

Nors patys šereliai yra bespalviai, tačiau kadangi jie būna įvairių storių, skirtingų pločių, formų, visas sparnelių grožis atsiskleidžia šviesoje. 

Šiuolaikinis mokslas yra iškėlęs kelias dešimtis versijų, kodėl pasinaudoję savo sudėtingais ištobulintais jutimo organais, išsisukę iš naktinių paukščių snapų ar šikšnosparnio nagų, jie vis tik impulsyviai skrenda į šviesą. Nepaisydami ten tykančių pavojų, nutūpę jie tampa gerai matomi, taigi – delikatesas ant lėkštelės tiems, kurie jais minta. Vasarą, palei šviesos šaltinį, kad ir prie paprasčiausios elektros lemputės, jų sulekia gausybė. 

Tačiau mokslininkai abejoja, ar juos vilioja skleidžiama šiluma. Matyt, atsakymo reiktų ieškoti šviesos skleidžiamose bangose, jų ilgyje. Tai kol kas tik viena iš daugybės versijų. Kaip pasakoja Ekologijos instituto Entomologijos laboratorijos vadovas dr. Povilas Ivinskis, yra ne tik kelios dešimtys teorijų, tačiau ir daugybė atliktų eksperimentų. Tačiau kol kas nei teorijos, nei eksperimentai negali įminti tos, rodos visiškai paprastos mįslės, kodėl naktiniai drugiai veržiasi į šviesą.

Tamsa slepia tūkstančius rūšių

Išsiaiškintas tik vienas faktas - naktiniai drugiai skrenda į tokį šviesos srautą, kuriame yra ultravioletinių spindulių. Prisiminkime, jog ultravioletinės šviesos spektras yra dienos, saulės šviesos spektras... Tai kodėl tuomet jie - naktiniai drugiai?

Negalima kategoriškai teigti, kad šviesa traukia visus tamsiuoju paros metų aktyvius drugius. Anaiptol. Kai kuriuos vabzdžius šviesa veikia priešingai – juos atbaido. 

Entomologas Povilas Ivinskis, paklaustas, kurie drugiai - dienininai ar naktiniai – jo manymu gražesni, atsako, jog yra labai gražių, spalvomis bei formomis akį traukiančių dieninių peteliškių, tačiau taip pat gražių, ryškių, spalvotų, išmoningai „pasipuošusių“ naktinių drugių.

Ir dar kas gali nustebinti. Pasak Povilo Ivinskio, jei dieninių drugių yra apie 130 rūšių, tai naktinių priskaičiuojama apie 2500 rūšių! Taigi, dieną mes matome tik mažutę šių vabzdžių įvairovės dalį, tik mažą jų gausos dalelę. 

Praskleisti uždangą į naktinių gražuolių pasaulį galime tik praleidę naktį su šviesos šaltiniu, mėgindami juos prisikviesti. 

Ir kaip dabar, po tokių atradimų, galėsim ramiai miegoti naktį?! 

Ekologijos instituto Entomologijos laboratorijos vadovas dr. Povilas Ivinskis primena, jog jau keleri metai Europoje ir Lietuvoje kasmet rengiamos drugelių stebėjimo naktys.

Jos paprastai organizuojamos pavasarį, dažniausiai gegužės mėnesį, tad teks apsišarvuoti kantrybe ir jau pradėti laukti pavasario.