Anot mokslininkų, džiugiausia naujiena ta, kad kietaodžių vėžlių populiacija per metus žymiai padidėjo, ypatingai – Atlanto vandenyne. O liūdniausia – miškų žirafomis vadinamų okapijų populiacija grėsmingai sumažėjo.
Šių metų ataskaitai parengti buvo ištirta daugiau nei 71 tūkst. gyvūnų rūšių, iš kurių net 21 tūkst. yra ant išnykimo ribos. 799 rūšys jau paskelbtos išnykusiomis, 61 išnykusi laukinėje gamtoje ir daugiau nei 4 tūkst. paskelbtos esančios ypač dideliame pavojuje.
Anot Raudonosios knygos departamento Cambridge`o universitete biologo Craigo Hiltono Tayloro, visgi ištirta tik maža visų planetos rūšių dalis, tačiau tai suteikia vertingos informacijos apie pokyčius Žemėje.
Nationalgeographic.com pateikia penkių labiausiai nykstančių rūšių naujienas 2013 m..
Okapijos – ypač retai sutinkami gyvūnai, gyvenantys Kongo miškų glūdumose. Nors jų išvaizda iš pirmo žvilgsnio primena zebrus, tačiau okapijų anatomija yra kur kas artimesnė žirafoms. Mokslininkai juokauja, kad šie gyvūnai taip retai aptinkami, kad kartais net prilyginami vienaragiams.
„Buvome labai nustebinti, kai pamatėme, kaip stipriai sumažėjo okapijų populiacija. Dabar bandysime imtis rimtų priemonių jų išsaugojimui“, – sakė C. H. Tayloras.
Kietaodžiai vėžliai
Kietaodžiai – didžiausių vėžlių rūšis Žemėje, jų individai kartais sveria ir 700 kg. Prieš keletą metų kietaodžių populiacija žymiai sumažėjo. Tiesa, nors Ramiajame vandenyne jų vis dar mažėja, Atlante situacija kur kas geresnė.
Anot C. H. Tayloro, teigiamus pokyčius lėmė griežtesnė jų poravimosi vietų apsauga, žvejybos pramonės kontrolė ir kur kas geresnė žvejybos įranga, į kurią vis rečiau įsipainioję žūva vėžliai.
Apie baltasparnes pūkines vištelės mokslininkai turi labai mažai informacijos. Žinoma tik tiek, kad jos mėgsta drėgną klimatą, poravimosi laikotarpiu ieško aukštesnių vietų ir daugiausiai gyvena Etiopijoje ir Zimbabvėje.
Skaičiuojama, kad šių balandžio dydžio paukščių liko tik apie 700.
„Problema ta, kad dauguma jų gyvenamųjų vietų yra naikinamos plečiant gyvenvietės ir pan. Gyvenamosios vietos netektis prie visiško išnykimo baltasparnes pūkines vištelės prives greičiau nei galime tikėtis“, – teigė C. H. Tayloras.
Prieš 20 metų Kalifornijos lapių buvo likę vos 1,5 tūkst. Svarbiausia priežastis buvo tai, kad lapių gyvenamas vietas užėmė auksiniai ereliai ir žiurkės. Taigi mažos Kalifornijos lapės arba buvo suėdamos, arba užkrečiamos nepagydomomis ligomis.
Tačiau mokslininkai perkėlė erelių populiaciją ir sustabdė kai kurių ligų plitimą. Dabar Kalifornijos lapių jau yra 5,5 tūkst.
„Nors albatrosai šiuo metu išgyvena sunkų laikotarpį, galime pranešti ir gerų naujienų", – sakė C. H. Tayloras.
Albatrosai yra dideli jūros paukščiai, kurie gali skristi tokias ilgas distancijas, kad neretai keliauja po visą planetą. Didžiąją laiko dalį albatrosai praleidžia sukdami ratus virš vandenyno. Pastaraisiais metais albatrosų žymiai sumažėjo. Besiplečianti žvejybos pramonė šiuos paukščius paprasčiausiai paliko be maisto.
Skaičiuojama, kad albatrosų populiacijos dydis nustojo mažėti. Taip atsitiko dėl to, kad mokslininkai apsaugojo jų poravimosi vietas ir išnaikino jų kiaušinius ėdusias žiurkes.